URMĮsibėgėjant diskusijoms dėl naujojo NATO generalinio sekretoriaus ir vis daugiau ženklų rodant, kad juo gali tapti Nyderlandų premjeras Markas Rutte'ė, Lietuvos pozicija lieka atsargi.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, šie NATO vadovo rinkimai – neeiliniai, nes laukia „labai neramūs laikai“, ir kandidato politikos pristatymas irgi turėtų būti neeilinis. Ministras taip pat įvardijo M. Rutte’ės pranašumus.
„Aš suprantu, kodėl jis gali patikti daugeliui valstybių. Jis itin geras derybininkas, įrodęs praeityje, kad geba sutelkti skirtingas pozicijas ir jokios asmeninės priešpriešos nėra“, – į IQ klausimą apie M. Rutte’ės kandidatūrą į NATO vadovus atsakė G. Landsbergis.
Taip jau gali atsitikti, nėra atmestina, kad būtent šiam kandidatui, jei jis taptų generaliniu sekretoriumi, tektų ginti Rytų flangą arba padaryti taip, kad būtų atgrasyta nuo atakos.
Tačiau jis pridūrė: „Ko gero, svarbiausias dalykas, kad būtų atsakyti labai reikšmingi klausimai: kaip kandidatas šiandien mato Rytų flango gynybą dėl to, kad taip jau gali atsitikti, nėra atmestina, kad būtent šiam kandidatui, jei jis taptų generaliniu sekretoriumi, tektų ginti Rytų flangą arba padaryti taip, kad būtų atgrasyta nuo atakos.“
Dabartinio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo kadencija turėtų baigtis šių metų rudenį ir šiuo metu vėl įsisiūbavo diskusijos dėl jo įpėdinio.
„Šiuo metu čia, NATO salėse, vyksta procesas, kurio metu pradedame rengti būsimo generalinio sekretoriaus atranką. Manau, kad sąjungininkai yra gana suinteresuoti užbaigti atrankos procesą tikriausiai pirmą šių kalendorinių metų ketvirtį, kiek tai įmanoma. Mes nekantraujame užbaigti šį procesą“, – praėjusią savaitę kalbėjo JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith.
Viešai į NATO generalinio sekretoriaus postą pretenduoja jau anksčiau minėti Estijos premjerė Kaja Kallas ir kadenciją dabar baigiantis Nyderlandų premjeras M. Rutte'ė bei buvęs Latvijos premjeras ir dabartinis užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis. Regis, Baltijos šalių atstovams šį kartą vėl nepasiseks.
„Dėl to, kas bus išrinktas, žinoma, neturiu ką pasakyti. Tačiau nemanau, kad yra kokia nors paslaptis, jog mes girdėjome apie tai, kad pats M. Rutte'ė, ministras pirmininkas M. Rutte'ė, išreiškė susidomėjimą. Taigi tai yra vienas asmenų, kuriuos Aljansas svarsto. Tačiau šis procesas tęsiasi, ir aš tikiuosi, kad per ateinančius kelis mėnesius bus priimtas tam tikras sprendimas“, – užuominą paleido JAV atstovė NATO.
Kad labai tikėtina, jog 14 metų premjeru buvęs ir daugelį tiek Europos, tiek pasaulio lyderių gerai pažįstantis M. Rutte'ė taps naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, IQ patvirtino ir šaltiniai Aljanse.
Anksčiau politikui, kuris pramintas „tefloniniu“, nes prie jo nelimpa skandalai ir jis sugebėjo išlaviruoti sudėtingoje Nyderlandų politinėje sistemoje, priekaištauta dėl mažų gynybos išlaidų. Tačiau praėjusių metų pabaigoje M. Rutte'ė atsikirto, kad „dar prieš porą metų Nyderlandai nevykdė reikalavimų“, bet nauji įsipareigojimai, prisiimti po Rusijos invazijos į Ukrainą, padės šaliai pasiekti 2 proc. nuo BVP gynybai tikslą: „Mes beveik laiku tai pasieksime.“
Olandas – taip rimtai vertinamas kandidatas, kad net jau sulaukė Turkijos, visada pasinaudojančios proga ką nors išsiderėti, reikalavimų. Kaip rašo „Bloomberg“, Ankara palankiai vertina jo kandidatūrą, bet turkai turi tam tikrų reikalavimų: Turkija nori, kad M. Rutte'ė užtikrintų, jog jis vengs bet kokio šališkumo dėl Aljanso narių, kurie yra ir ES nariai, ypač dėl Graikijos ir Kipro. Ankara taip pat nori dalyvauti NATO partnerystėje ES viduje.
