ELTALietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis viešai patvirtino, ką Lietuva siūlo į naujuosius NATO vadovus.
Duodamas interviu „Politico“ leidiniui Vašingtone G. Landsbergis, be kitų klausimų apie NATO vadovų susitikimą Vilniuje, NATO plėtrą, sulaukė ir šio klausimo: „Kas vadovaus NATO po Jenso Stoltenbergo?“
„Yra sakančių, kad pasilikime Jensą, nes jis puikiai dirba. Žinome, kad visi juo pasitiki. Tačiau esame demokratinė institucija, kuri vadovaujasi demokratinėmis taisyklėmis. Turi įvykti rinkimai, ir aš, tiesą sakant, nežinau, kaip jie vyks, – „Politico“ teigė jis ir čia pat pridūrė: – Lietuva turi galimą kandidatą – mūsų pačių premjerę Ingridą Šimonytę.“
Kartu ministras teigė, jog regione yra ir kitų kandidatūrų į Aljanso vadovus.
Vasario mėnesį G. Landsbergis lankėsi Briuselyje ir susitiko su kadenciją baigiančiu NATO generaliniu sekretoriumi J. Stoltenbergu. Tuomet žurnalistų paklaustas, ar pokalbio metu kels klausimą dėl I. Šimonytės kandidatūros, jis atsakė, kad „negali nei paneigti, nei patvirtinti“.
Apie Lietuvos planus iškelti premjerės kandidatūrą pernai lapkritį pranešė autoritetingas leidinys „Financial Times“, remdamasis šaltiniais Vilniuje ir Briuselyje. Vis dėlto vasario mėnesį įtakingiausias Briuselyje leidinys Politico.eu ją priskyrė trečiam tikėtinų kandidatų ratui kartu su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Anot leidinio, po J. Stoltenbergo varianto labiausiai tikėtinas antrajame kandidatų rate yra Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Formalios procedūros, kaip renkamas naujasis Aljanso vadovas, – dėl to turi susitarti visos šalys narės. Septynis dešimtmečius NATO vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, todėl daugelis stebėtojų mano, kad atėjo laikas vadovauti Rytų Europos atstovui ir moteriai.
IQ žiniomis, Lietuvos atstovai po truputį žvalgo situaciją dėl I. Šimonytės galimybių, bet kol kas neoficialiai. Griežta rytinių Aljanso valstybių pozicija Rusijos atžvilgiu baugina kai kuriuos kitus NATO narius. Todėl kai kurie diplomatai teigia, kad gali būti vėl prašoma J. Stoltenbergo likti dar bent metams poste.
Tiesa, vasario mėnesį J. Stoltenbergo atstovė spaudai pranešė, kad jis pasitrauks iš pareigų vėliau šiais metais. „Generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo įgaliojimai buvo pratęsti tris kartus, iš viso jis dirbo beveik devynerius metus, – sakė atstovė spaudai Oana Lungescu. – Generalinio sekretoriaus kadencija baigiasi šių metų spalio mėnesį, ir jis neketina siekti dar vieno kadencijos pratęsimo.“
