BNSĮ Briuselį atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį nespinduliavo optimizmo ir geros nuotaikos. ES pinigų galinti netekti Vengrija prirėmė likusias 26 valstybes nares prie sienos.
„Nėra svarbesnės temos nei Rusijos karas prieš Ukrainą. Deja, tarp daugelio dalykų, kuriuos mes turime aptarti, atrodo, kad esame šiek tiek įstrigę šaltame purve. Tikiuosi, nesame užšalę šiame purve, kai kalbame apie sankcijas, makroekonominę pagalbą Ukrainai ir ginklų pristatymus. Viliuosi, kad mes nelaukiame, jog kažkas papildomai baisaus nutiks Ukrainoje, kad mes galėtume pradėti veikti“, – atvykęs į ES Tarybą žurnalistams pirmadienio ryte kalbėjo ministras.
Vėliau jis pridūrė: „Jausmas toks, kad atrodo, jog mes strigome dėl kiekvieno punkto kalbėdami apie Ukrainą.“
Kiek anksčiau pirmadienį kalbėjęs ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis taip pat neatrodė optimistiškas, nors dar praėjusios savaitės pabaigoje Briuselyje vyravo pozityvios nuotaikos dėl 9-ojo sankcijų Rusijai paketo priėmimo.
Jausmas toks, kad atrodo, jog mes strigome dėl kiekvieno punkto kalbėdami apie Ukrainą.
„Ši Taryba bus ilga ir sunki, nes dienotvarkėje turime Iraną, sankcijas Rusijai, 9-ąjį paketą ir mes vis dar neturime sutarimo. Žinote, egzistuoja tam tikra painiava, kai aš ir Komisija paskelbiame apie sankcijas, tai paskelbiame tik pasiūlymus, ir, kaip sakiau daug kartų, Taryba yra ta, kuri sprendžia, o 27 ministrai turi skirtingus požiūrius, – kalbėjo J. Borrellis. – Pasiūlymai buvo diskutuoti, ir aš maniau, kad šįryt mes uždegsime žalią šviesą, tačiau taip nėra. Galbūt tai pasikeis dienos pabaigoje, bet vis dar yra klausimų, dėl kurių reikia sutarti. Negalima sakyti, kad bus lengva.“
Į 9-ąjį ES sankcijų paketą įtraukta dar 200 Rusijos asmenų ir įmonių, tarp kurių atsakingi už raketų smūgius prieš civilinę infrastruktūrą, Ukrainos vaikų grobimą ir Ukrainos žemės ūkio produktų vagystes. Europos Komisijos pasiūlyme taip pat numatyta nauja eksporto kontrolė ir apribojimai visų pirma dvejopo naudojimo prekėms – svarbiausioms cheminėms medžiagoms, nervus paralyžiuojančioms medžiagoms ir elektroniniams bei kompiuterių komponentams, kuriuos gali naudoti Rusijos kariuomenė. Taip pat į sankcijų sąrašus įtraukti dar trys Rusijos bankai, įskaitant Rusijos regioninės plėtros banką.
Praėjusią savaitę Briuselyje sklandė optimistinės nuotaikos dėl naujojo sankcijų paketo patvirtinimo, tačiau per savaitgalį, regis, viskas pasikeitė.
IQ žiniomis, vėl „sužibėjo“ Vengrija. Mat paraleliai vyksta derybos dėl ES paramos Vengrijai užšaldymo, nes, Briuselio teigimu, šalis neatitinka teisės viršenybės ir demokratijos standartų.
Viktoras Orbanas padarė ES įkaite, iš esmės reikalaudamas milijardų mainais į veto atšaukimą dėl visų klausimų – nuo pagalbos Ukrainai iki pasaulinio susitarimo dėl pelno mokesčio.
ES Taryba iki gruodžio 19 d. turi nuspręsti, ką daryti su Komisijos pasiūlymu įšaldyti 7,5 mlrd. eurų ES lėšų Vengrijai. Budapeštas taip pat turi pasiekti, kad dauguma valstybių narių iki metų pabaigos pritartų Vengrijos ekonomikos atkūrimo plano patvirtinimui, antraip rizikuoja prarasti 70 proc. su juo susijusių 5,8 mlrd. eurų dotacijų.
„Viktoras Orbanas (Vengrijos premjeras – IQ past.) padarė ES įkaite, iš esmės reikalaudamas milijardų mainais į veto atšaukimą dėl visų klausimų – nuo pagalbos Ukrainai iki pasaulinio susitarimo dėl pelno mokesčio“, – kiek anksčiau Politico.eu teigė ES pareigūnai.
„Lietuvos pozicija kaip visada – daugiau sankcijų, daugiau paramos. Daugiau karinės paramos, ypač sunkiosios technikos turi būti nusiųsta Ukrainai, kad ji galėtų atsikovoti savo teritorijas. Galiausiai reikia sutarti, kad 18 mlrd. eurų parama turėtų būti pradėta tiekti nuo kitų metų pradžios“, – Briuselyje kalbėjo G. Landsbergis.
ES užsienio reikalų tarybos paraštėse pirmadienį taip pat vyks Rytų partnerystės šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu bus aptariami Rytų partnerystės ateities iššūkiai bei būdai sustiprinti ES ir Rytų partnerių bendradarbiavimą Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste.
