ES TarybaBriuselyje pirmadienį į ES užsienio reikalų tarybos posėdį susirinkę ES diplomatijos vadovai vėl susidūrė su Vengrijos iššūkiu. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad visų pirma Europai reikia atsisakyti baimės dėl Rusijos reakcijų, o antra – sistemiškai pažiūrėti į Vengrijos trukdymus.
„Ar galima atsikratyti savo baimės ir sustabdyti Rusiją bei paremti Ukrainą su tokia pagalba, kokios reikia, – pirmadienį ryte žurnalistams Briuselyje kalbėjo ministras. – Nes aš manau, kad šiandien didžiausia problema visų mūsų klausimų, kuriuos sprendžiame, – tai baimė. Mes bijome to, kaip Rusijai gali pagalvoti, kaip Rusija gali reaguoti, kaip Rusija gali veikti. Ir ši mūsų baimė šiuo metu atrodo kaip kvietimas ne tik veikti dar drąsiau Ukrainoje, toliau atakuojant civilinius objektus, naikinant prekybos centrus, žudant vaikus ir moteris, nekaltus žmones, bet ir kaip kvietimas veikti mūsų šalyse. Kalbu apie hibridinius veiksmus Baltijos regione, Lenkijoje ir kitose šalyse. Bet dar net daugiau ir mes žinome, kad Rusija turi intencijų veikti kinetiškai, t. y. organizuojant diversijas, tai, ką būtų galima pavadinti teroro aktais NATO valstybėse. Ir ji elgiasi taip, nes jaučiasi, kad yra kviečiama taip elgtis, nes suvokia, kad mes niekaip reikšmingai nereaguosime.“
G. Landsbergis pabrėžė, kad reaguoti reikia remiant Ukrainą: „Leisti Ukrainai naudoti ginklus, kuriuos ji jau turi, taip, kaip jai reikia. Taip valdoma eskalacija, o ne per jos mažinimą.“
Apie 41 proc. ES rezoliucijų dėl Ukrainos buvo blokuota Vengrijos.
Ministras sulaukė klausimų ir dėl Vengrijos. Naujausią Europos taikos priemonės (EPF) kompensacijos dalį užblokavo Budapeštas. ES diplomatai tikėjosi, kad naujas 6,6 mlrd. eurų paketas bus parengtas šią savaitę. Vengrija beveik metus blokuoja dalines kompensacijas už Ukrainai siunčiamus ginklus. Prieš kelias savaites buvo pasiektas politinis susitarimas, kad pagal EPF būtų galima sukurti 5 mlrd. eurų paramos Ukrainai fondą, tačiau pastarosiomis dienomis Vengrija vėl ieško priežasčių, kodėl būtų galima sužlugdyti visą paketą. Pasak Politico.eu, diplomatai – pesimistiški ir nebesitiki sprendimo iki birželį įvyksiančio ES vadovų susitikimo. Dar blogiau, kad Budapeštas gali blokuoti Rusijos įšaldyto turto pelno, kuris turėtų būti nukreiptas per EPF, naudojimą.
„Apie 41 proc. ES rezoliucijų dėl Ukrainos buvo blokuota Vengrijos: EPF – blokuota, Ukrainos narystės starto derybos – Vengrijos įkaitai, deklaracija dėl Gruzijos, EPF – Armėnijai… aš galiu vardinti ir vardinti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis neatmetė 7-ojo ES sutarties straipsnio, kuris suspenduoja valstybės narės teises, taikymo Vengrijai, bet tam reikia visų likusių 26 valstybių narių sutikimo, o tai gali būti sunkiai pasiekiama.
„Tai, kas vyksta, nėra unikalus atvejis. (...) Turime labai ilgą sąrašą, jau istoriją trukdymų Europos gebėjimui veikti. Tai turi būti pasakyta ir mes turime surasti būdą, kaip bendruomenė tai išspręsti. Jei taip nebus, mes strigsime, būsime neefektyvūs“, – apibendrino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Be Ukrainos klausimo, pirmadienio ES užsienio reikalų tarybos podėdžio darbotvarkėje yra padėtis Artimuosiuose Rytuose (diskusijoje dalyvaus Saudo Arabijos, Jordanijos, Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų ir Kataro užsienio reikalų ministrai bei Arabų Valstybių Lygos generalinis sekretorius). Taip pat bus aptartas Gruzijos valdžios siekis priimti „užsienio įtakos“ įstatymą, kurį smerkia Vakarai.
„Tikiuosi, kad bus labai aiškus ES signalas, kad, jei įstatymas bus priimtas, Gruzija negalės eiti ES keliu toliau“, – sakė G. Landsbergis ir pridūrė, kad Sakartvelas gali netekti šalies kandidatės į ES statuso.
