Dainius Labutis/ELTALietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl realaus NATO regioninės gynybos planų įgyvendinimo Baltijos šalims dar reikės rasti sutarimą su Aljanso sąjungininkėmis, kitaip vertinančiomis Rusijos grėsmę.
„Techninės šių gynybos planų detalės jau parengtos. Belieka rasti politinį sutarimą tarp NATO sąjungininkių. Taigi popieriuje žengiama teisinga kryptimi, tačiau svarbiausia bus šį planą įgyvendinti. Deja, jau seniai pastebėjome, kad, kalbant apie Rusijos grėsmės supratimą, tarp Baltijos šalių ir Vakarų Europos yra atotrūkis. Šis suvokimas keičiasi, tačiau jis išlieka nesubalansuotas“, – prancūzų dienraščiui „L'express“ teigė užsienio reikalų ministras.
Kalbėdamas apie Rusijos grėsmės vertinimą Lietuvoje, G. Landsbergis pabrėžė, kad tai yra prioritetinis klausimas ir, anot jo, Lietuva norėtų, kad tokį supratimą palaikytų „visi Europoje“.
„Šią problemą dažnai lyginu su klimato kaitos problema Pietų šalyse. Šios šalys kasmet susiduria su sausromis ir vandens trūkumu, o tai turi įtakos jų apsirūpinimui maistu. Joms klimato kaita yra labai konkreti realybė. (...) Tas pats pasakytina ir apie Baltijos šalis Rusijos grėsmės akivaizdoje. Pastaroji nėra tik vienas iš daugelio politinių klausimų, tai mūsų prioritetas numeris vienas. Norėtume, kad mūsų supratimą apie šį pavojų palaikytų visi Europoje ir kad būtų imtasi priemonių: daugiau karių, daugiau amunicijos. Trumpai tariant, realių trijų Baltijos šalių gynybos pajėgumų“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Jis akcentuoja, kad Baltijos šalims Rusijos grėsmė yra prie pat durų ir labai reali, todėl NATO pasižadėjimai ginti Lietuvą „nuo 2030 m.“ kelia nerimą, nes, pasak jo, gynybą kurti reikalinga nedelsiant.
„Kai Putinas paskelbė apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, daug kas manęs klausė, ar lietuviai bijo. Mano atsakymas visada toks pats: mūsų grėsmės vertinimas yra aukščiausias ir toks buvo daugelį metų. Todėl Vilniaus gatvėse nerasite panikuojančių žmonių, bet jei jų paklausite, kas, jų nuomone, kelia didžiausią grėsmę, visi atsakys, kad Rusija“, – prancūzų leidiniui sakė G. Landsbergis.
Pasak ministro, nors Maskva šiuo metu daugiausia pastangų skiria Ukrainai, nėra garantijos, kad Rusija, vedama karinių tikslų, neatsigręš ir į Baltijos šalis.
„Ji nelaimi, bet gali išlaikyti savo karo mašiną, atkurti kariuomenę, toliau gaminti karinę įrangą, pirkti ją iš Irano. Rusijos pajėgos vis dar kontroliuoja 15 proc. Ukrainos teritorijos ir daugiausia dėmesio skiria šiai užduočiai. Tačiau niekas nesako, kad situacija nepasikeis per dvejus ar trejus metus“, – prancūzų leidiniui sakė G. Landsbergis.
