Marius Morkevičius/ELTAUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Pekino atsakas į Vilniaus politiką Taivano atžvilgiu Lietuvai „nebuvo pernelyg skaudi patirtis“.
Nyderlandų dienraščiui „De Tijd“ duotame interviu šalies diplomatijos vadovas teigia, kad Pekino taikytos tokios spaudimo priemonės kaip Lietuvos išbraukimas iš Kinijos muitų sistemos neliko nepastebėtos. Pasak jo, Briuselis inicijavo atitinkamas procedūras ir ginčas šiuo metu yra pasiekęs Pasaulio prekybos organizaciją.
„Lietuvoje priklausomybės nuo autokratijų pamoką esame išmokę jau anksčiau. Žingsnis po žingsnio, nuo 2008 m. sėkmingai atsiskyrėme nuo Rusijos, taip pat ir ekonomikos sektoriuje. Taigi Kinijos rinkų praradimas nebuvo pernelyg skaudi patirtis“, – olandų spaudai sakė G. Landsbergis, nurodydamas, kad sprendimas atsiriboti nuo autoritarinės Kinijos nebuvo lengvas.
„Labiausiai apčiuopiama pasekmė Lietuvai buvo Kinijos valdžios institucijų sprendimas nedelsiant išbraukti Lietuvą iš Kinijos muitų sistemos. Tačiau šios prievartos priemonės neliko nepastebėtos. Europos Sąjunga inicijavo procedūrą Pasaulio prekybos organizacijoje, šių metų pradžioje dėl šio klausimo buvo sudaryta speciali ginčų komisija. Taigi išmokta pamoka: esantis galios pozicijoje ne visada yra teisus“, – aiškino jis.
Be to, ministras, įtakingo leidinio „Politico“ pramintas „drakonų žudiku“, teigė nemanąs, jog Lietuva dėl savo laikysenos Pekino atžvilgiu yra izoliuota kitų Vakarų valstybių. Jo manymu, Europoje jaučiamas kai kurių valstybių noras atsiriboti nuo Pekino taip, kaip padarė ir Lietuva, pasitraukdama iš 17+1 šalių formato.
„Nesutinku, kad Lietuva yra izoliuota. Europos diskusijos apie Kiniją yra gyvos. Ore sklando daugybė atsiskyrimo formų. Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos bendradarbiavimo susitarimas, žinomas kaip 17+1, jau yra sumažintas iki 14+1. Manau, kad kitos šalys taip pat svarsto galimybę pasitraukti iš šio formato“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad pernai lapkritį Taivane atsidarė Lietuvos prekybos atstovybė. Veiklą pradėjusi įstaiga pavadinta Lietuvos atstovybe Taipėjuje – pavadinime nebeliko nuorodos į taivaniečius.
Lietuvoje jau daugiau kaip metus veikia Taivaniečių atstovybė. Tai, kad ji pavadinta salos, o ne jos sostinės Taipėjaus, pavadinimu, įsiutino Kiniją, laikančią Taivaną savo teritorija. Po atstovybės atidarymo Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo.
Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.
