URM„Aš jau turbūt esu įgrisęs visiems kaip užstrigusi plokštelė,“ – taip Lietuvos diplomatijos vadovas pajuokavo atsakydamas, ar per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą susitiks su Vokietijos kolege ir aptars vokiečių brigados Lietuvoje klausimus. Pasak Gabrieliaus Landsbergio, Vokietijos gynybos ministro reikalavimas NATO sprendimų – sunkiai įmanomas.
Kovo pradžioje Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.
„Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, – tuomet teigė B. Pistorius.
Vėliau jis pakartojo savo poziciją: „Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime priskirtą brigadą Lietuvai ir Lietuva dabar pradėjo jau infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi.“
Antradienį, prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, atsakydamas į žurnalistų klausimus Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis teigė, kad Rusijos grasinimai padidinti pajėgas NATO pasienyje yra argumentas didinti atgrasymą Baltijos šalyse ir apie tai bus kalbama su sąjungininkais.
Ar šiandien yra galimybė šią ambiciją kilstelėti – nesu toks optimistiškas, nepaisydamas to, kad Lietuva, Latvija, Lenkija ir kitos Rytų flango valstybės sutaria, kad grėsmės lygis tikrai nepasikeitė į gerąją pusę, tiesą sakant, mūsų vertinimais – net pablogėjo.
„Pagal Ukrainos fronto aktualijas nereikėtų vertinti, ar Rusija yra pajėgi sustiprinti pajėgumus vakariniame flange. Jei žiūrėtume į 3–7 metų laikotarpį ir nepaisydami, kaip karas Ukrainoje pasibaigs, Rusija bus pajėgi atsigauti ir greičiausiai grasins NATO ir toliau. Į tai turėtume žiūrėti rimtai“, – teigė jis.
Į IQ klausimą, kaip vyksta pokalbiai NATO dėl B. Pistoriaus išsakytų pastabų, ministras teigė: „Dalyvavau nemažai derybų praėjusiais metais, kai buvo ieškoma bendro NATO sprendimo ar įsipareigojimo dėl brigadų dislokavimo. Geriausias variantas, kurį mums pavyko pasiekti, Madrido susitarime įrašytas. Kitaip tariant, tai paliekama dvišaliui šalių sutarimui. (...) Ar šiandien yra galimybė šią ambiciją kilstelėti – nesu toks optimistiškas, nepaisydamas to, kad Lietuva, Latvija, Lenkija ir kitos Rytų flango valstybės sutaria, kad grėsmės lygis tikrai nepasikeitė į gerąją pusę, tiesą sakant, mūsų vertinimais – net pablogėjo.“
„Taigi mes ragintume grįžti prie tos diskusijos, bet daugelis valstybių mano, kad Madrido teksto užtenka. Mes esame palikti tartis dvišaliu būdu. Aš laikausi nuomonės, kad dvišaliu būdu mes esame susitarę“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Paklaustas, ar numato atskirai susitikti su NATO susitikime dalyvaujančia Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock, ministras atsakė: „Aš jau turbūt esu įgrisęs visiems kaip užstrigusi plokštelė su savo pozicija. Ji yra tikrai žinoma. Manau, nebenustebinsiu nieko, kad laikausi tokios savo principinės nuostatos.“
Kartu G. Landsbergis paaiškino, kad „Lietuvos tikslas nėra konkrečiai prispausti Vokietiją, kad jie jaustųsi nepatogiai. Mūsų tikslas yra brigada. Mūsų tikslas yra daugiau NATO karių Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose. Tam, kad atgrasytume potencialų priešininką nuo galvojimo apie ataką prieš mūsų šalis. Tai yra mūsų tikslas.“
Pasak ministro, Lietuva grėsmes matė anksčiau, ne tada, kai karas prasidėjo, ir apie tai kalbėjo nuolat, „todėl turime ir moralinę teisę toliau tą patį sakyti, ką esame sakę anksčiau, ir prašyti, kad į mus būtų žiūrima rimtai“.
Trečiadienį G. Landsbergis susitiko su Vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu generolu Christopher G. Cavoli, kuris, kaip teigiama, palaiko Vilniaus iniciatyvą nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje.
„Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kartu su generolu aptarėme tai, kad Rusija išlieka ilgalaike grėsme ne tik Lietuvai, bet ir visam Aljansui“, – pranešime spaudai cituotas Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, susitikimo metu taip pat buvo aptartas Madride pasiektų susitarimų įgyvendinimas ir veiksmai, būtini NATO Rytų flango gynybai bei atgrasymui stiprinti.
