ES TarybaSituacija ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje neįkvepia optimizmo. Būtent apie tai susitikęs su kolegomis ES Užsienio reikalų taryboje pirmadienį kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Pasak ministro, Baltarusijos kariškiai vis labiau valdomi Rusijos politikos darytojų, o ne iš Minsko. Be to, artėjantis referendumas dėl Baltarusijos konstitucijos panaikins neutralumo įsipareigojimą ir leis Rusijos armijai likti šalyje.
„Mes matome, kad daliniai yra netoli Lietuvos. Kai kuri informacija buvo viešumoje, tai dėl Lydos oro uoste esančių pajėgumų. Situacija yra kintanti, kai kurie daliniai permetami prie Ukrainos sienos, grąžinami ir vėl. Akivaizdu, kad kai kurie jų prie mūsų laikomi – tai yra signalas ir NATO. Tuo pagrindu mes pavojaus mygtuką ir nuspaudę“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Landsbergis.
Anot jo, kalbama apie 30–45 tūkst. Rusijos karių, kurie, bendroms pratyboms pasibaigus, turėjo palikti Baltarusiją. Karių permetimas vyksta iki šiol ir „šiuo metu, kai mes kalbamės, ataskaitos pildomos, dauguma jų yra ne viešos“. Taip pat vis aštrėja klausimas dėl Baltarusijos kariuomenės savarankiškumo: „Mūsų vertinimu, net ir remiantis viešųjų šaltinių informacija, vis daugiau baltarusiai klausosi nurodymų iš Maskvos.“
Kitaip tariant, Vladimiras Putinas, palikdamas kareivius Baltarusijoje, netoli NATO teritorijos, turi mokėti – kompensuoti Baltarusijai ekonominius netekimus.
„Tai dramatiškai pakeis situaciją mūsų regione“, – kalbėjo ministras ir paminėjo, kad dar kartą kelia klausimą dėl sąjungininkų pajėgų sustiprinimo Baltijos šalyse, nors šiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime apie tai nekalbėta.
„Šiandien Taryboje aš paminėjau, kad reikia būti labai specifiškiems dėl pajėgų didinimo kainos Baltarusijai“, – kartu pridūrė G. Landsbergis.
Jo teigimu, reikia užkamšyti ankstesnių ES sankcijų paketų skyles – naftos ir kalio prekybos klausimais: „Tai galėtų būti dalis šeštojo paketo sankcijų arba papildymas esamų.“
IQ paklausus, ar yra prasmės Minskui taikyti sankcijas, jei matome, kad jis tampa vis mažiau savarankiškas, G. Landsbergis atsakė:
„Visų pirma, tai politinis signalas – kad mes matome, kas vyksta; kad Baltarusija atiduoda savo teritoriją tiek galimiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą, tiek didesnei karinei grėsmei prieš NATO. Tai mes matome ir tai atsakas – mes neleidžiame situacijai plėtotis savarankiškai. Ekonominė reikalo pusė – kaina, kurią režimas turi sumokėti. Matydamas glaudesnius ryšius tarp Baltarusijos ir Rusijos, galiu pasakyti, kad ta kaina persimeta ir Rusijai. Kitaip tariant, Vladimiras Putinas, palikdamas kareivius Baltarusijoje, netoli NATO teritorijos, turi mokėti – kompensuoti Baltarusijai ekonominius netekimus.“
