ScanpixNATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje, be kita ko, kalbėta ir apie rytinio flango, Lietuvos gynybos stiprinimą. Susitikime dalyvavęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pripažino, kad Vilnius nesugebėjo įgyvendinti strateginio virsmo gynyboje.
Ministras teigė, kad kolegoms dar sykį pakartojo, jog grėsmės Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims niekur nedingo ir net padidėjo.
„Mano pagrindinė žinia kolegoms (gal jau šiek tiek įgrisusi, bet nesikeičia, nes realybė nesikeičia) – kalbėti apie mūsų geografinę situaciją, kad Suvalkų koridorius yra, buvo ir artimiausiu metu bei tolimoje numatomoje ateityje liks viena pavojingiausių vietų NATO aljanse“, – žurnalistams trečiadienį, po NATO susitikimo, kalbėjo G. Landsbergis.
Jis pridūrė, kad Suvalkų koridorius yra išskirtinė vieta ir tokių Aljanse nedaug, todėl jam reikia ypatingo NATO dėmesio, kad jis būtų ginamas: „Iš čia kyla visa mūsų diskusija ir apie brigadą, ir apie papildomus oro ar jūrų gynybos elementus.“
IQ paklaustas, kaip vertina neseniai nuskambėjusią buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje generolo Beno Hodgeso kritiką, kad Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti ne diskusijoms, o savo pajėgumams stiprinti, ministras iš dalies sutiko su ja. Skirtingai nei Suomija ar Švedija, kurios ėmėsi radikalių pokyčių ir atsisakė neutraliteto politikos, arba Lenkijos, kuri skirs gynybai net 4 proc. BVP, Lietuvoje tokių rimtų permainų po Rusijos agresijos prieš Ukrainą neįvyko.
„Pirma, esu sakęs ir viešai, kad kritiką reikia priimti. Strateginio virsmo mes Lietuvoje neįgyvendinome. Be to, kad skiriame 2,5 proc. gynybai, ir tai yra tikrai svarbus elementas (bet daugiau susijęs su valstybės finansų valdymu), gynybos atžvilgiu strateginio apsivertimo neatsitiko. Ar tai dėl negebėjimo priimti kažkokius sprendimus, nes nėra sutarimo? Pavyzdžiui, visuotinė gynyba, visuotinis šaukimas – neturime sutarimo Seime“, – teigė G. Landsbergis.
Vis dėlto jis pridūrė, kad Lietuvos planus sukurti diviziją labai gerai sutiko sąjungininkai ir tai galima vadinti rimtu pokyčiu: „Manau, svarbus elementas yra tai, ką dabar kariuomenės vadas kalba apie divizijos kūrimą. Tai girdime ir NATO koridoriuose kaip pagyrimą Lietuvai. Tai svarbus žingsnis į priekį. Tai reiškia daugiau nei taktinis žingsnelis.“
Pasak ministro, vis dėlto Lietuvos dydis nulemia ir galimybes, todėl būtina sąjungininkų parama: „Mes esame Vakarų Berlynas. Vakarų berlyniečiai, lygiai taip pat kaip ir lietuviai ar latviai ir estai, didele dalimi savo gynybos priklausė nuo to, kiek tuo metu partneriai – amerikiečiai – buvo atsiuntę tankų tai nedidelei salytei socialistiniame vandenyne apginti.“
G. Landsbergio teigimu, Lietuvai pasiekti tokį savarankiškos gynybos lygį kaip Suomijai ar Izraeliui užtruks: „Sunku pasakyti, kiek: gali būti 10 metų, gali būti 7-eri, o grėsmės yra dabar.“
