Žygimantas Gedvila/ELTAUkrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui, sako valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tai vertinant, anot jo, Lietuva privalo pabusti iš „malonaus taikos sąstingio“ ir skubiai imtis veiksmų stiprinti savo gynybą.
Derybų laukia Maskva
„Reikia kalbėti atvirai. To, kas buvo suteikta Ukrainai, gali neužtekti laimėti karą. Taip, gali būti, kad trumpuoju laikotarpiu eskalacijos į Vakarus bus išvengta, bet Ukrainai atkovoti okupuotas teritorijas paprasčiausiai bus per mažai“, – teigė jis penktadienį naujienų portaluose paskelbtame komentare.
„Šiandien nėra ir mažiausios abejonės, jog Maskva gal net tvirčiau nei prieš metus viliasi, kad ateis diena, kai Ukrainai teks derėtis. Net jei jie tai darytų ne savo pasirinkimu, o tik dėl per mažos Vakarų paramos. Ir taip, tai bus Putino pergalė. Ir taip, tai bus diena, nuo kurios pradėsime skaičiuoti laiką iki kito karo. Rusijos karo prieš kitą kaimyną“, – tvirtina G. Landsbergis.
Anot jo, krizėms išplitus plačiau po pasaulį, Vakarų valstybėms pasidarė vis sunkiau išlaikyti net ir tą dėmesį, kurį skyrė Ukrainai nuo karo pradžios 2022 metų vasarį. Kaip dar vieną grėsmę ministras nurodė JAV stiprėjančią izoliacinę kryptį, kuri gali laimėti.
„Jau dabar girdime svarstymus apie potencialiai galinčią keistis NATO ar bent jau JAV rolę joje. Visą tai turėtų mažų mažiausiai paskatinti diskusiją – ar darome pakankamai. Ar ruošiamės visiems scenarijams“, – rašo G. Landsbergis.
Jo teigimu, šiandien būtina ruoštis blogiausiems scenarijams.
„Laikas naujam kokybiniam lūžiui Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje. (...) Tylėti nebegalime. Kad Lietuva pajudėtų iš malonaus taikos laikų sąstingio, reikia, kad judėtume visi kartu“, – pabrėžė politikas.
Saugumo ramsčiai – JAV, Vokietija
Komentare G. Landsbergis pateikė dešimt punktų, kuriais, jo manymu, turėtų remtis Lietuvos saugumo strategija ir kuriems reikėtų dabar skirti daugiausia dėmesio.
Pasak jo, Jungtinės Amerikos Valstijos buvo ir turi likti pagrindinė NATO bei Lietuvos saugumo atrama, o Vokietija tampa europiniu Lietuvos saugumo strateginiu ramsčiu.
„Ministro (Boriso) Pistoriaus pažadas Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą yra istorinis. Šie ministro žodžiai privalo būti iškalti ant rotušės sienos“, – tvirtina G. Landsbergis.
Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius pažadėjo per kelerius artimiausius metus Lietuvoje dislokuoti brigadą – beveik 5 tūkst. karių su ginkluote. Gruodį planuojama pasirašyti konkretų brigados dislokavimo planą.
G. Landsbergis taip pat akcentavo, kad metas užbaigti strateginės svarbos junglumo projektus ir reikšmingai sustiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija, stiprinti regionines partnerystes su Šiaurės ir Baltijos šalimis, kasdien mokytis iš Ukrainos ir tai daryti ne tik per nuotolį, bet ir būnant joje.
Kviečia diskusijai dėl 4 proc. BVP gynybai
Anot politiko, taip pat būtina Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą.
„Tik kai šaukimas bus visuotinis, tik taip kiekvienas Lietuvos pilietis mokės priešintis, gintis ir laimėti. Tai vienas iš svarbiausių Lietuvos ilgalaikio išlikimo strategijos elementų“, – teigia jis.
Ministras tvirtina, kad per artimiausius keletą metų Lietuvai būtina sukurti reikšmingus savo pajėgumus ir dar svarbiau daryti viską, kad perkant ginkluotę ji atsidurtų eilės priekyje, o ne gale.
Jis ypač atkreipė dėmesį į dronų ir elektroninės ginkluotės privalumus: „Kariaus ne tik konvencinės pajėgos, reikia lietuviškos dronų kariuomenės“.
„Visa tai verčia užduoti esminį klausimą – kiek finansavimo reikia strateginiams pokyčiams. (...) peržiūrėdami naujus gynybos poreikius, turime būti pasirengę juos finansuoti atitinkamai – neturime bijoti kalbėti ne tik apie tris, bet ir apie keturis procentus BVP gynybai“, – teigia G. Landsbergis ir priduria, jog būtina susitarti, iš ko tai bus finansuojama.
Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai planuoja skirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Dalis ekspertų sako, kad Lietuva gynybai turėtų skirti mažiausiai 3 proc. BVP, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kitų metų biudžete reikia numatyti galimybę skolintis iki šio rodiklio.
