Žygimantas Gedvila/BNSLietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos kaltinimai Vilniui dėl prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo yra jos karo prieš Vakarus dalis.
„Rusijos naratyvas yra tiesiog jos karo prieš Vakarus dalis: pasirinkti taikinį, bandyti mobilizuoti savo visuomenę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Rusija pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.
Savo ruožtu Vilnius atkirto vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžė, jog ribojimus numato Europos Sąjungos sankcijos. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis.
Lietuva taip pat nurodo, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.
„Iš mūsų perspektyvos tai yra teisės taikymas. Jei yra teisės aktas, yra jo išaiškinimas – jis nepalieka plačios erdvės interpretacijai, jis privalo būti taikomas“, – sakė G. Landsbergis.
Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams.
Dėl sustojusio tranzito Rusija grasina Lietuva atsakyti „atitinkamomis priemonėmis“. Vis dėlto G. Landsbergis teigia, kad Rusija pirmiausia turėtų kreiptis į Europos Komisiją, siekdama gauti išaiškinimą dėl sankcijų.
„O jei išaiškinimai yra netinkami, tuomet kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris visus teisinius dokumentus išaiškina“, – kalbėjo jis.
Ministras teigė nesiimsiantis spekuliuoti, kokias atsakomąsias priemones Kremlius gali numatyti Lietuvai.
„Labai svarbu pasakyti iš mūsų pusės, kad esame teisės viršenybe besivadovaujanti pusė šitame ginče, mūsų sprendimai kyla iš teisės ir jos aiškinimo“, – nurodė G. Landsbergis.
I. Šimonytė: jokia Karaliaučiaus blokada nevyksta
Lietuva neinterpretuoja Europos Sąjungos (ES) sankcijų ir nevykdo Karaliaučiaus blokados, pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Jokia Kaliningrado blokada nevyksta, tiesiog nuo praėjusio savaitgalio įsigaliojo sankcijos daliai prekių, kurios yra įtrauktos į vadinamąjį sankcijų paketą, konkrečiai – plienui ir juodiesiems metalams ir atitinkamai apie tų sankcijų taikymą buvo informuoti geležinkelių klientai ar sutarčių šalys, apie tai, kad tos prekės negali būti kraunamos ir vežamos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Irmantas Gelūnas/BNS„Visos kitos prekės, kurios yra arba nesankcionuotos, arba joms dar netaikomos sankcijos, tie pervežimai vyksta, kaip ir keleivių tranzitas, kuris turi specialų susitarimą tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Lietuvos“, – pridūrė ji.
Į opozicijos pastabas dėl galimo Lietuvos sankcijų interpretavimo ji atsakė, kad sankcijų reikalavimai vykdomi teisingai.
„Šis interpretavimas yra vienareikšmiškai suderintas su ES institucijomis – tai, kad mes taikome sankcijų reikalavimus ir darome tai teisingai, o jeigu opozicija turi kažkokį kitą ES teisės aktų interpretavimą, tai aš su juo maloniai susipažinsiu“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį teigė suabejojęs, ar ES sankcijų įgyvendinimas nėra Lietuvos „nacionalinis performansas“, ir ketino prašyti premjerės paaiškinimų.
I. Šimonytė paneigė informaciją apie tai, kad Lietuva gali šią situaciją eskaluoti.
„Kai yra teikiama informacija, kad neva kažkas kažką eskalavo, tai dar kartą pabrėšiu, kad Lietuva įgyvendino ES sankcijas, priimtas kovo 15-ąją, o jokių tikslų nieko eskaluoti niekada neturėjo“, – kalbėjo premjerė.
Anot jos, Lietuvos geranoriškumą įrodo nenutraukta keleivių vežimo sutartis, kai Rusija už tai negalėjo atsiskaityti dėl šalies bankams taikomų tarptautinių sankcijų.
„Yra per šį laikotarpį susiklosčiusių tokių situacijų, kai, tarkime, dėl bankų pritaikytų tam tikrų apribojimų Rusija negalėjo atsiskaityti už keleivių vežimą, kas būtų formaliai buvusi priežastis nutraukti sutartį, tačiau pervežimai ir toliau vyko, mes tas sutartis ir toliau vykdėme, buvo išspręsti klausimai, rastos finansinės institucijos, per kurias galima buvo atsiskaityti ir susimokėti skolas. Tai tikrai nėra joks Lietuvos interesas ką nors eskaluoti, bet yra sankcijos, kurias būtina įgyvendinti“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė ironiškai vertina Rusijos priekaištus dėl tarptautinių sutarčių laužymo, kai ji pati yra sulaužiusi daugumą susitarimų.
„Rusijos retorika man atrodo nieko naujo ir ne pirmą dieną ją girdime, ironiška yra girdėti retoriką apie tarptautinių sutarčių pažeidimus iš valstybės, kuri, nežinau, ar yra kokia tarptautinė sutartis, kurios nėra nepažeidusi“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos, ES, Rusijos ir Lietuvos susitarimuose dėl tranzito nėra numatyta išimčių prekėms ir paslaugoms, kurios gabenamos bet kokiomis sąlygomis.
„Tikrai tose sutartyse tokių nuostatų nėra, bet yra reglamentuose tam tikros išlygos, kurios yra universalios, pavyzdžiui, apie prekes, reikalingas humanitariniais tikslais, maistas, vaistai ir panašios prekės – jokių apribojimų joms nėra ir negali būti“, – sakė I. Šimonytė.
„Kai kurioms kitoms pozicijoms yra specifinių išlygų numatyta, konkrečiame reglamento pakeitime, tarkime kultūros vertybėms, kai gana ribiniai gali susiklostyti praktiniai poreikiai, kai galėtų valstybinės institucijos sudaryti išimtį prekėms, kurioms taikomos sankcijos, bet kas yra labai aiškiai numatyta visuose sankcijų paketuose, kad prekės, reikalingos žmonių baziniam vartojimui – vaistai, maistas, baldai – joms ES šiuo metu sankcijų nėra nustačiusi“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius pirmadienį pabrėžė, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių tranzitas ir kad Lietuva jokių vienašališkų individualių ribojimų neįvedė, o tiesiog taiko ES sankcijas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
