ES TarybaĮ Briuselyje pirmadienį vykstančią ES užsienio reikalų tarybą atvykęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis negailėjo piktų žodžių Vengrijai, kuri blokuoja šeštąjį ES sankcijų Rusijai paketą.
„Dar vienas dalykas, kaip mus atsimins: arba mes eisime į priekį ir nusiųsime labai aiškią žinią Rusijai, arba įstrigsime. Deja, dabar visa Sąjunga yra įkaitė vienos šalies narės, kuri nepadeda mums surasti kompromiso“, – prieš prasidedant susitikimui žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis.
Kaip žinoma, dar užpraėjusį trečiadienį Europos Komisija pasiūlė šeštąjį ES sankcijų paketą Rusijai. Pagal Europos Komisijos pateiktus siūlymus į sankcionuotų asmenų sąrašus įtraukiamas Maskvos patriarchas Kirilas, kuris laimino ir skatina Rusijos agresiją Ukrainoje, taip pat tariama Vladimiro Putino meilužė Alina Kabajeva. Be to, numatyta dar tris Rusijos bankus, tarp jų didžiausią „Sberbank“, pašalinti iš SWIFT sistemos. Taip pat planuojama uždrausti trijų didelių Rusijos valstybinių transliuotojų bet kokią veiklą ES, konsultacijų, viešųjų ryšių ir kitokias paslaugas teikiančių įmonių bendradarbiavimą su Rusijos verslu.
Kaip žinote, šalis narė, kuri nepadeda mums rasti konsensuso, yra priklausoma nuo tiekimo per Ukrainą. Taigi, jei tiekimas iš Ukrainos bus sustabdytas, sankcijų klausimas automatiškai išsispręs.
Jei dėl šių punktų didelių ginčų tarp valstybių narių nėra, tai naftos embargas iki šiol stabdo viso šeštojo sankcijų paketo priėmimą, nes Vengrija teigia, kad tai peržengia „raudoną liniją“. Budapeštas nesušvelnino savo pozicijos net ir tada, kai buvo pasiūlytos išimtys: Vengrijai, Slovakijai leidžiama importuoti rusišką naftą iki 2024 m. pabaigos, Čekijai – iki 2024 m. birželio.
Pirmadienį G. Landsbergis pasiūlė ne kam kitam, o Ukrainai perkirsti šį ES sankcijų Gordijaus mazgą: nutraukti rusiškų dujų ir naftos tranzitą į Europą, t. y. vienintelis kelias, per kurį Vengrija ir kaimyninės šalys gauna Rusijos energetinius išteklius.
„Vieną iš sprendimų gali priimti pati Ukraina, atsijungdama nuo rusiškų dujų ir naftos. Kaip žinote, šalis narė, kuri nepadeda mums rasti konsensuso, yra priklausoma nuo tiekimo per Ukrainą. Taigi, jei tiekimas iš Ukrainos bus sustabdytas, sankcijų klausimas automatiškai išsispręs“, – pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Iškart po jo kalbėjęs ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis nebuvo toks kategoriškas. Jis teigė, kad jo tikslas yra pasiekti kompromisą tarp 27 ES narių.
„Objektyviai – kai kurios šalys narės turės daugiau sunkumų, nes jos yra labiau priklausomos, nes neturi prieigos prie jūros, negali sulaukti tanklaivių ir gauna naftą naftotiekiais iš Rusijos. Taigi mes tikrai diskutuosime apie tai ir padarysime viską, kad deblokuotume situaciją, – kalbėjo jis, bet neoptimistiškai pridūrė: – Negaliu garantuoti, kad tai įvyks. Pozicijos yra gan griežtos, bet manau, kad suprantame išskirtinę kai kurių šalių narių padėtį.“
ES užsienio reikalų tarybos metu šalių narių ministrai susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Kanados užsienio reikalų ministre Melanie Joly bei aptars karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, bus kalbama apie karo siaubiamos šalies rekonstrukciją.
Taip pat numatyta aptarti ir ES vaidmenį Vakarų Balkanuose – ES užsienio reikalų ministrai neformaliai susitiks su Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrais.
Prieš susitikimą G. Landsbergis taip pat sakė, kad tuoj pat turėtų būti pradėtos derybos dėl Šiaurės Makedonijos ir Albanijos stojimo į ES, o Ukrainai suteiktas kandidato statusas bei galvojama apie šalies atstatymą.
