FotobankasPrezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį apžvelgdamas pirmuosius metus einant prezidento pareigas, pabrėžė, kad jo veiklos stilius yra kitoks, nei buvo įprasta, ir su nė viena politine partija kol kas nėra „sudeginęs tiltų“, tad gali diskutuoti.
„Turbūt jau pastebėjote, kad mano politinės veiklos stilius yra šiek tiek kitoks, negu buvome įpratę matyti. Žinoma, viena vertus, tai yra susiję su asmenybiniais bruožais, kita vertus, tai yra mano įsitikinimas, sukauptas per eilę metų, kad (...) neįžeidinėdamas ir stengdamasis kalbėti su žmogumi pagarbia ir argumentų kalba gali pasiekti daugiau, negu komanduodamas, rėkdamas, kritikuodamas ir žemindamas“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo prezidentas.
„Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad nė su viena Lietuvos politine partija, nesvarbu, ar jos yra parlamente, ar jos yra už parlamento ribų, kol kas nesudeginome tiltų, galime diskutuoti, galime nesutikti vieni su kitais, ginčytis, bet visada turime galimybę ieškoti sprendimo ir nesame a priori užsidarę vieni kitų atžvilgiu“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad praėjus metams turi teisę „žiūrėti Lietuvos žmonėms į akis ramiai“, nes jaučiasi išlaikęs vertybes, kurias akcentavo per prezidento rinkimų kampaniją ir, nepaisant sudėtingos situacijos Lietuvoje ir pasaulyje, nepamiršo rinkimų pažadų apie gerovės valstybės viziją, stengėsi ją įgyvendinti „visomis prieinamomis, įmanomomis priemonėmis“. G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 dieną.
Žada būti principingas
„Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija vis dėlto turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė prezidentas.
Jis teigė, kad profesionalumo, sąžiningumo ir padorumo kriterijai svarbūs buvo ir formuojant šią Vyriausybę, tačiau jį nuvylė kai kurių politikų veiksmai, kurie buvo kitokie, nei deklaruoti prieš juos paskiriant. „Taip jau atsitinka politikoje, kad kartais tenka žmonėmis nusivilti, ir matai, kad tie principai arba deklaracijos, kurie yra teikiami tvirtinimo metu arba svarstymo metu, gerokai skiriasi nuo to, kokia yra vėlesnė veikla“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda sakė iš būsimojo Vyriausybės vadovo besitikintis paramos siekiant minėtų vertybių ir netoleruojant neskaidrios veiklos. „Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šitas vertybes“, – kalbėjo prezidentas.
Tačiau jis neatmetė ir galimybės, kad po Seimo rinkimų susiformuosianti koalicija pasiūlys tą patį premjerą. Valstybės vadovas teigė nemažai bendravęs su dabartiniu ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir išsakęs jam savo poziciją dėl politinės kultūros standartų. „Aš labai tikiuosi, kad premjeras vis dėlto taps didesnis sąjungininkas šitoje srityje, konkrečiai – dėl politinės kultūros standartų nustatymo“, – sakė G. Nausėda.
Jis ne kartą kritikavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotą susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ir ragino jį trauktis į pareigų po kilusių skandalų, tačiau ministras, sulaukęs premjero ir valdančiųjų paramos, liko savo poste, atmetęs kritiką ir kaltinimus.
Prezidentas ketvirtadienį taip pat sakė, kad problema jau yra ne tik J. Narkevičiaus praeityje padaryti sprendimai, bet ir tai, kaip jis elgiasi šiuo metu. „Šiandien paklauskite žmonių, ar šitam ministrui sekasi dirbti savo darbą, ar jis nepolitizuoja ir nesudarko visos transporto sistemos struktūros savo subjektyviais sprendimais skirti Kelių fondo lėšas, net nesant paraiškų kitą kartą?“ – kalbėjo valstybės vadovas.
„Aš įvardijau ministro Narkevičiaus skyrimą kaip savo klaidą, bet tai buvo momentinė klaida, kurią buvo galima ištaisyti labai greitai. Bet tam, kad ji būtų ištaisyta, reikėjo Vyriausybės paramos ir konkrečiai premjero paramos, bet jis nusprendė, kad kiti prioritetai yra svarbesni“, – tvirtino G. Nausėda. Jis sakė, kad formuojant naują Vyriausybę iš kiekvieno ministro reikės išgauti pažadą, kad jis suvokia skirtumą tarp politinės ir juridinės atsakomybės ir netapatins jų.
Palinkėjimas ateičiai
G. Nausėda iš Vyriausybės, kuri bus suformuota po Seimo rinkimų šį rudenį, tikisi daugiau ambicingumo reformuojant švietimo sritį. „Manau, kad pirmiausia, ko reikės naujai Vyriausybei, – gerokai didesnio apetito ir ambicijų reformuojant švietimo sistemą, nes susidarė įspūdis, kad vis dėlto šitie pastarieji pusantrų metų lėmė, kad konkrečiai šiai ministerijai vadovaujantis ministras tiesiog norėjo tvarkingai baigti kadenciją, nebekeldamas didesnių ambicijų savo veikloje, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė prezidentas. – Kai kas sakys, kad galbūt tai ir gerai, nes nepriskaldyta malkų, aš taip negalvoju.“
Vis dėlto vėliau G. Nausėda teigė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus darbo negalima vertinti tik juodai arba baltai: „Aš negaliu pasakyti, kad jis nesistengia arba nesistengė, ypač tuo metu, kai buvo koronaviruso protrūkis.“ Pasak prezidento, diegiant nuotolinį mokymą surinkta nemažai naudingos patirties ir tikrai ne viskas buvo blogai.
G. Nausėda teigė, kad švietimo politikos srityje Lietuva negali pasigirti dideliais pasiekimais, tą nulėmė tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys bei vylėsi, jog po Seimo rinkimų su partijomis pavyks pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo politikos.
„Švietimo sektorius bus vienas iš tų sektorių, kuriam turbūt rinkimų kampanijos metu bus skirta daug dėmesio ir visos partijos norės demonstruoti savo išskirtinumą. Ar prie to galima grįžti po rinkimų – manau, kad sąlygos grįžti po rinkimų prie šito klausimo būtų kur kas palankesnės“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda teigė, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo būtų padėjęs imtis ambicingesnių reformų šioje srityje, tačiau jis iki rinkimų nėra įmanomas. Šių metų sausio pradžioje premjeras Saulius Skvernelis pateikė būsimo švietimo susitarimo projektą partijoms. Pagal projektą siūlyta apsispręsti, ar siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą, visas jas, išskyrus pradines, ribotam laikui perduoti valstybės pavaldumui, ar savivaldybėms atiduoti tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą.
Susitarime taip pat siūlyta įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių, didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.
Vyriausybės pateiktą švietimo susitarimo projektą derinti perėmė Seimas. Jame buvo sudaryta laikinoji grupė „Dėl Lietuvos švietimo ateities“, jos vadovu paskirtas valstiečių frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, bet jis netrukus patvirtino pasitraukęs iš pareigų. Švietimo grupės pirmininko pavaduotoja liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuomet teigė, kad grupė, kad ir be valstiečių atstovų dirbs toliau ir sieks parengti partijoms priimtiną susitarimo projektą, tačiau kol kas sprendimai dėl švietimo susitarimo nepriimti.
Lietuva gali atsisakyti santykių gilinimo su Baltarusija
Metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį G. Nausėda pabrėžė, kad jam tapus prezidentu Lietuvos sprendimas atnaujinti dialogą su Baltarusija atitinka ir Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos politikos pokyčius šios šalies atžvilgiu. Tačiau Lietuva, anot jo, Baltarusijos atžvilgiu naudoja „selektyvinę politiką“, suformuodama „raudonąsias linijas“ Astravo atominės elektrinės saugumo ir žmogaus teisių klausimais.
„Mėginame padėti Baltarusijai sukurti daugiau nepriklausomumo, suverenumo, jeigu jie iš tikrųjų nuoširdžiai to siekia. Manau, kad šitokia politika turi prasmę, bet tam reikalingas vienas dalykas – šitos raudonosios linijos neturi būti peržengiamos“, – sakė G. Nausėda.
„Jeigu išaiškės, kad Baltarusijos valdžia mėgina išsaugoti savo mandatą bet kokiomis priemonėmis, taip pat pamindama žmogaus teises, atvirai persekiodama politinius oponentus įvairiausiais pretekstais, tada teks konstatuoti tokią padėtį, kokia ji yra, pasakyti, kad mums tai nepriimtina, ir gilinti bendradarbiavimą su šitokia valstybe mes neturime nei moralinės, nei kitokios teisės“, – teigė prezidentas.
Pastarosiomis savaitėmis daug prezidento Aliaksandro Lukašenkos kritikų ir varžovų buvo areštuoti, o visuomenėje populiarūs opozicijos veikėjai susidūrė su didelėmis kliūtimis, siekdami balotiruotis per artėjančius prezidento rinkimus. A. Lukašenkos pagrindiniu varžovu per šiuos rinkimus laikomas Viktoras Babaryka šį mėnesį sulaikytas įtariant finansiniais nusikaltimais, o kitą dieną prezidentas paskelbė, kad jo Vyriausybė sužlugdė užsienio jėgų planą sukurstyti Baltarusijoje liaudies sukilimą.
Už grotų laikomas ir pretendentės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos rinkimų kampanijos štabo vadovas, jos vyras ir populiarus tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis. Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pripažino V. Babaryką bei S. Tichanovskį ir virtinę jų bendražygių bei tinklaraštininkų, anksčiau sulaikytų Baltarusijoje, sąžinės kaliniais.
Lietuvos valdžia taip pat teigia, kad Baltarusija Astravo atominę elektrinę greta Lietuvos sienos stato pažeisdama saugumo reikalavimus. G. Nausėdai tapus prezidentu, Lietuva ėmėsi atnaujinti dialogą su Baltarusija. G. Nausėda telefonu bendravo su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankėsi Minske.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
