Siekdamas derinti Europos Sąjungos (ES) ir JAV interesus, prezidentas Gitanas Nausėda žada atidžiai vertinti ES ir Kubos susitarimo ratifikavimą Seime, tačiau nesiūlo atšaukti proceso.
Tokią poziciją šalies vadovas išsakė, reaguodamas į JAV administracijos raginimus Lietuvai neratifikuoti sutarties. Lietuva yra vienintelė ES šalis, iki šiol neratifikavusi 2016 metais pasirašyto politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo.
„Prezidentas atidžiai vertins susitarimo ratifikavimo procesą Seime, siekdamas išlaikyti nuostatų suderinamumą tarp ES ir JAV partnerių, siekiant bendro tikslo – žmogaus teisių situacijos Kuboje pagerėjimo“, – teigiama Prezidentūros komentare, atsakant į BNS klausimą, ar prezidentas palaiko sutarties ratifikavimą.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paragino Lietuvą neratifikuoti sutarties, nes, jo teigimu, Kubos režimas naudojasi susitarimu, „siekdamas pateisinti savo diktatoriškus, represinius veiksmus“.
JAV ambasada Vilniuje BNS informavo, kad tokius laiškus valstybės sekretorius perdavė premjerui Sauliui Skverneliui ir Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui.
Prezidentūra patvirtino, kad penktadienį šį klausimą G. Nausėdos patarėjai aptarė su Vilniuje apsilankiusi M. Pompeo pavaduotoja Carrie Filipetti.
Anot Prezidentūros, G. Nausėda laikosi pozicijos, kad pasaulyje turi būti laikomasi demokratinių vertybių, tarptautinės teisės viršenybės principų, o žmogaus teisės turi būti gerbiamos ir puoselėjamos.
„Tokią ilgametę Lietuvos poziciją iliustruoja faktai, kad Lietuva buvo paskutinė valstybė ES, užmezgusi su Kuba diplomatinius santykius, ir Lietuva liko paskutinė valstybė, neratifikavusi šio susitarimo“, – teigia Prezidentūra.
Komentare pabrėžiama, kad „susitarimas turi įgalinti tarptautinę bendruomenę daryti poveikį Kubai, perteikiant Vakarų vertybes, plėtojant ES-Kubos politinį dialogą žmogaus teisių srityje“.
„Manome, kad Europos Sąjunga turi dirbti, kad šis susitarimas būtų vertingas Kubos gyventojams, inicijuotų realius pokyčius demokratizuojant situaciją ir ginant žmogaus teises“, – teigia Prezidentūra.
JAV valstybės sekretorius laišką atsiuntė praėjus mėnesiui po to, kai Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė ratifikavimui.
Seimo sesija prasideda kovo 10 dieną.
C. Filipetti išsakė JAV lūkestį, kad Lietuva laikysis principingo požiūrio, įvertindama ir savo šalies istoriją.
„Lietuva turi stiprią žmogaus teisių gynimo istoriją. Lietuva taip pat supranta, ką reiškia gyventi komunistiniame režime, skirtingai nei daug kitų šalių. Mes vertiname principingą požiūrį, kurio Lietuva šiuo metu laikosi šiuo klausimu, ir mes tikimės pamatyti, kad ta pozicija išsilaikys“, – teigė ji BNS atsiųstame komentare.
Pasak diplomatės, JAV kelia nerimą, kad šiame susitarime kalbama apie dialogą dėl žmogaus teisių.
„Dialogo dėl žmogaus teisių tikslas yra pagerinti kubiečių, gyvenančių saloje, kur pagrindinės laisvės yra pažeidžiamos, gyvenimo sąlygas. Deja, nepaisant to, kad šis dialogas dėl žmogaus teisių per pastaruosius penkerius metus vyko penkis kartus, žmogaus teisių padėtis ten nepagerėjo. Mūsų žinia Lietuvai ir visai Europos Sąjungai yra tokia, kad, norėdama pasiekti bet kokį susitarimą, ji turi reikalauti realių pokyčių saloje gyvenantiems žmonėms siekiant apsaugoti jų žmogaus teises“, – teigė M. Pompeo pavaduotoja.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva atidžiai vertins M. Pompeo prašymą, tačiau siekia vengti situacijų, kai reikia rinktis tarp ES ir JAV interesų, ir ieškos optimalaus sprendimo.
Prieš susitarimą su Kuba griežtai pasisakantys konservatoriai tikisi, kad M. Pompeo laiškas paskatins valdančiuosius pakeisti poziciją.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad susitarimą su ES savo tikslams išnaudoja „diktatoriškas, korumpuotas su teroristais bendradarbiaujantis komunistinis Kubos režimas“, o ratifikavimas pakenktų santykiams su JAV.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
