Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


GELBĖJIMO RATAS
G. Nausėda: bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. BVP
BNS
BNS foto

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą. Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.

G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3 proc. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. eurų.

„Turime bent jau pradiniame etape atsidaryti tą dėžutę ir įvertinti visas galimybes, neišskiriant ir elektros kainos subsidijos verslui, nors tai tikrai bus nepaprastai brangus dalykas, kuris būtų sunkiai pakeliama našta valstybės biudžetui“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė prezidentas.

„Pačioje pradžioje neturėtume atmetinėti a priori tam tikrų sprendimo būdų ir tik diskusijos metu pažiūrėti, kurie sprendimai mums priimtini ir nesukelia tokio dydžio valstybės biudžeto deficito, kuris sukrėstų valstybės finansinius pamatus“, – kalbėjo jis.

G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. BVP.

„Jei 2020 metais mūsų bendroji parama buvo didesnė kaip 7 proc. BVP, tai aš manau, kad ir šiuo atveju galėtume kalbėti apie bendrą konsoliduotą paramą tiek buitiniams vartotojams, tiek verslui, kuri galėtų būti 4,5 procento“, – sakė G. Nausėda.

„Jeigu 2,3 proc. BVP (BNS skaičiavimais – apie 1,6 mlrd. eurų) parama buitiniams vartotojams, įsivaizduoju, kad panašaus procentinio dydžio parama galėtų būti taikoma ir mūsų verslo subjektams. Tai leistų mums, nenoriu pasakyti, kad visiškai lengvai ir pasišokinėjant, bet išgyventi šitą laikotarpį, kuris turėtų būti skirtas valstybės stiprinimui ir kūrimui, o ne demonstracijoms ir streikams“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos teigimu, šiuo metu stokojama finansinių instrumentų, kuriuos būtų galima pasiūlyti verslui.

„Nebūtinai reikia kalbėti apie elektros kainas lubas verslui. (...) Kalbame taip pat apie kitas priemones, kurios egzistuoja verslui paremti – kalbame apie vadinamą gaivinimo ir plėtojimo fondo RRF paskolinę dalį, kurios iš pradžių buvome nusprendę nenaudoti, bet dabar turime susimąstyti, kaip ją efektyviau panaudoti“, – teigė prezidentas.

„Kalbame apie subsidijas mažajam, smulkiajam verslui ir individualiai veiklai. Kita subsidijų rūšis gali būti nukreipta pirmiausia į energetiškai pažeidžiamą verslą, kuris nuo energetinių išteklių smarkiai priklausomas“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos, subsidijos prastovų atveju taip pat yra vienas būdų, kad žmonės neprarastų darbo vietų. Be to, anot prezidento, parama galėtų būti teikiama ir atidedant mokesčius.

„Mokesčių atidėjimai kaip priemonė yra pasiteisinusi, nemažai verslininkų laiko tai pakankamai sėkminga priemone, kurią anksčiau buvo taikę. Manau, tai galėtų būti viena iš opcijų“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat sukritikavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pirmadienį pristatytą 1 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą verslui. Pasak jo, plane nėra nieko nauja.

„Mėginame seną suknelę parduoti kaip naują. Iš tikrųjų, tai nėra nieko naujo, tai yra investicinė RRF dalis, kuri skiriama viešojo sektoriaus skaitmenizavimui. Aš visiškai sutinku su verslu, kurie nemato sau ten tiesioginės paramos ženklų“, – teigė prezidentas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pranešė, kad iki 2023 metų pabaigos Vyriausybė planuoja per įvairias priemones šalies ekonomikai skirti beveik 1 mlrd. eurų. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai, kurios vertė – apie 400 mln. eurų.

G. Nausėda pranešė, kad antradienį Prezidentūroje energetikos specialistai, verslo atstovai diskutuos apie galimą paramą, kurį būtų galima taikyti verslui.

2022 09 12 16:39
Spausdinti