Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO valstybių parlamentų vaidmuo, derantis dėl naujos gynybos finansavimo „grindų“, yra esminis. Pasak šalies vadovo, jeigu Aljanso narės rimtai vertina savo saugumą, išlaidas krašto apsaugai didinti yra būtina.
„Be tinkamo finansavimo, visi (saugumo – ELTA) planai reikš labai nedaug. Viliuosi, kad Vilniaus viršūnių susitikime sutarsime dėl naujos 2 proc. BVP išlaidų gynybai ribos nustatymo. Tačiau, jeigu rimtai rūpinamės savo saugumu, turime siekti dar daugiau. Todėl nacionalinių parlamentų vaidmuo yra esminis“, – penktadienį Seime vykstančiame NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų susitikime sakė G. Nausėda.
„Todėl tikiuosi, kad į gynybos išlaidų klausimą žiūrėsite rimtai“, – vylėsi prezidentas.
Daukanto aikštės lyderis akcentavo, kad didesni asignavimai krašto apsaugos sistemoms yra svarbūs ne tik Aljanso narėms, bet ir Ukrainai.
„Manau, naudinga prisiminti, kad didesnės išlaidos krašto apsaugai gali paskatinti nacionalinės gynybos pramones. Mums reikia, kad gamyba didėtų ne tik tam, kad suteiktume Ukrainai tinkamą paramą, bet ir galėtume atkurti savo išeikvotas atsargas“, – sakė jis.
ELTA primena, kad pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11-12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40-50 užsienio valstybių delegacijų, iki 3000 svečių.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.