Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 23 d.


NARYSTĖ ES
G. Nausėda: E. Macrono siūlymais bandoma pridengti valios trūkumą dėl Ukrainos
BNS
BNS Foto
G. Nausėda.

Siūlymais prie Europos Sąjungos (ES) kurti platesnę politinę demokratinių valstybių bendruomenę mėginama pridengti politinės valios trūkumą suteikti kandidatės į ES statusą Ukrainai, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Taip jis sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

„Siūlymai kurti paralelines politines bendruomenes, na, kaip idėjų generavimo pavyzdį aš galiu sveikinti, bet man susiklosto įspūdis, kad tuo mėginama pridengti akivaizdų politinės valios trūkumą priimti ryžtingus sprendimus dėl kandidatės statuso suteikimo“, – žurnalistams antradienį Rukloje, Jonavos rajone, sakė šalies vadovas.

„Tai tikrai nėra gerai, manau, kad prieš teikiant panašius siūlymus reikėtų paklausti ir pačios Ukrainos, kaip ji vertina juos, ar tokie siūlymai tenkina jos lūkesčius, kuri juos šiuo metu turi“, – kalbėjo G. Nausėda.

Vis dėlto Lietuvos vadovas sakė nesantis nusivylęs E. Macrono įvardintu terminu dėl Ukrainos narystės Bendrijoje.

„Pats laikotarpis, kuris buvo paminėtas, manęs nenuvilia, nes nesame naivūs ir suprantame, kad tarp to momento, kuomet Ukrainai bus suteiktas šalies kandidatės į ES nares statusas, ir visiškos pilnos narystės, tikrai praeis ne vieneri, ne dveji, ir, ko gero, net ne aštuoneri metai“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Nėra politinio sutarimo“

Lietuva yra viena iš aktyviausių ES valstybių, raginančių kitas nares paspartinti Ukrainos stojimo procedūras, tarp kurių – ir greitesnis kandidatės statuso suteikimas. Šis klausimas politinėje darbotvarkėje tapo dar aktualesnis po Rusijos invazijos.

Vis dėlto didžiosios Bendrijos narės skeptiškai vertina tokią galimybę, mat tai gali paskatinti greitesnio priėmimo laukti ir kitas eilėje laukiančias šalis. Šiuo metu kandidatės į ES statusą turi Turkija, Serbija, Juodkalnija, Albanija ir Šiaurės Makedonija.

Be to, kritikės šalys pabrėžia, jog demokratinės reformos po 2014 metų revoliucijos Ukrainoje ir taip vyko per lėtai, o prasidėjus Rusijos invazijai apskritai sustojo.

Pirmadienį pasakytoje kalboje E. Macronas teigė, jog blokas, „atsižvelgiant į jo integracijos lygį ir ambicijas“, negali būti vienintelė Europos organizacinė institucija.

Prancūzijos vadovas teigė, kad jo siūloma kurti Europos politinė bendruomenė rastų „naują erdvę politiniam bendradarbiavimui, saugumui, bendradarbiavimui energetikos, transporto, investicijų, infrastruktūros, žmonių judėjimo srityse“.

„Štai panašūs siūlymai (dėl politinės bendruomenės kūrimo – BNS), jie, ko gero, reiškia, kad ir šiandien nėra pakankamo politinio sutarimo, kad mes eitume tiesiu keliu, aiškiu keliu“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Šiuo metu Ukrainos paraišką dėl narystės ES nagrinėja Europos Komisija, kuri savo vertinimą žada pateikti birželį.

Oficialiai sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo šaliai turi priimti visos 27 ES narės, pasiremdamos ekspertų rekomendacijomis iš Komisijos, kuri prižiūrėtų sudėtingą ir potencialiai ilgą stojimo procesą.

Siekiant narystės Bendrijoje Ukrainai teks toliau kovoti su korupcija, laikytis griežtų valdymo standartų, teisinės valstybės principų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 05 10 12:39
Spausdinti