ES TarybaKetvirtadienį ES lyderiai renkasi į Briuselyje vykstančią Europos Vadovų Tarybą (EVT). Joje dalyvausiantis prezidentas Gitanas Nausėda turi savo dienotvarkę: dujų kainų lubos, tribunolas dėl agresijos prieš Ukrainą ir naujos sankcijos Rusijai. Deja, Briuselyje požiūris į tai ne visai sutampa.
Pagrindinė EVT diskusijų, prasidėsiančių ketvirtadienį po pietų ir besitęsiančių iki mažiausiai penktadienio, tema – energetika ir dujų kainų suvaldymas. Lietuva siekia, kad visoms ES perkamoms dujoms būtų taikomos kainų lubos, o skirtumas tarp jų ir rinkos kainos būtų kompensuojamas ES pinigų arba pasiskolintų bendrai pinigų.
Vis dėlto tam aktyviai priešinasi Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir net Europos Komisija. Esminis jų argumentas, kurį palaiko ir dalis ekspertų, – tai tik padidins dujų vartojimą ir nesumažins kainų. Be to, iškraipys rinką, o kainų skirtumo kompensavimas grius ant jų, turtingųjų ES narių pečių. Nors manoma, kad diskusijos bus intensyvios ir užtruks iki išnaktų, ES diplomatai prognozuoja, kad kažkokio lūžio neįvyks, nes per daug radikaliai skirtingos pozicijos.
Vokietija iš EVT išvadų juodraščio jau pareikalavo išimti visas užuominas apie dujų kainų lubas ir net Komisijos šią savaitę pasiūlytą dinaminį kainų ribojimą sandoriams Nyderlandų biržoje TTF. Lietuvos atstovai viliasi, kad tai tik Berlyno derybinė pozicija ir vokiečiai nusileis, bet ES aukšti diplomatai vilčių nepuoselėja ir mano, kad reiktų galvoti apie norinčių taikyti dujų kainos lubas savotišką klubą, kuris tai įgyvendintų atskirai, ne visos ES mastu, kaip tai daro Ispanija ir Portugalija. Idėją taikyti dujų kainų lubas palaiko 17 valstybių narių.
Kitas Lietuvai labai svarbus klausimas – specialaus tribunolo dėl nusikaltimų Ukrainoje steigimas. Tikėtina, apie tai kalbės ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris kreipsis į EVT vaizdo ryšiu iš Kyjivo.
Net keli aukšti ES pareigūnai teigė, kad „reikia duoti laiko veikti jau paskelbtoms ES sankcijoms Rusijai“.
„Taip pat grįšime prie Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą. Kremlius pasirinko keletą eskalavimo veiksmų, įskaitant mobilizacijos kampanijos pradžią, fiktyvių „referendumų“ organizavimą siekiant neteisėtai aneksuoti Ukrainos teritorijas ir grėsmingą retoriką. Pastaruoju metu Rusijos pajėgos beatodairiškai bombardavo civilines teritorijas. Šių karo nusikaltimų vykdytojai turėtų būti patraukti atsakomybėn. Norėčiau, kad mūsų susitikime aptartume mūsų pagalbą Ukrainai ir visų pirma atkreiptume dėmesį į neatidėliotinus Ukrainos poreikius, siekiant ją parengti šiai žiemai, taip pat į mūsų vidutinės trukmės ir ilgalaikės pagalbos tvarumą“, – savo laiške ES valstybių vadovams rašė EVT prezidentas Charles'is Michelis.
Kaip teigė viena ES diplomatė, iš esmės dėl paramos Ukrainai visos šalys laikosi bendros nuomonės, tačiau dėl tribunolo bus ginčų. Tokio tribunolo ypač baiminasi Prancūzija. Vienas argumentų – jau egzistuoja panašios institucijos, tokios kaip Tarptautinis Baudžiamasis Teismas.
Dar vienas su Ukraina susijęs klausimas, kurį planavo kelti Lietuva, – tai naujas sankcijų paketas Rusijai. Deja, net keli aukšti ES pareigūnai teigė, kad „reikia duoti laiko veikti jau paskelbtoms ES sankcijoms Rusijai“. Naujas sankcijų paketas buvo priimtas tik užpraėjusią savaitę, dabar dėmesys perkeltas į Iraną, kuris teikia dronus kamikadzes Rusijai, su jais atakuojančiai Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą. Ketvirtadienį turėtų būti paskelbta apie ES sankcijas atskiriems Irano asmenims ir įmonėms, kurios susijusios su dronų gamyba.
Be kita ko, EVT planuojamos diskusijos apie infrastruktūros strateginių tinklų apsaugą po sabotažo „Nord Stream“ dujotiekiuose, ekonominę padėtį ES ir bloko santykius su Kinija.
