Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 24 d.


DRAUGĄ NELAIMĖJE PAŽINSI
G. Nausėda gavo patvirtintimą iš A. Dudos, kad Lenkija nėra apribota karo atveju padėti Lietuvai
ELTA
Orestas Gurevičius/ELTA
Andrzejus Duda, Gitanas Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lenkija nėra teisiškai apribota karo atveju padėti Lietuvai. Todėl, pažymi šalies vadovas, gaila, kad Lietuvoje dėl to pastaruoju metu kilo nesusipratimų.

„Tikrai apribojimų nėra. Kalbėdamasis neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – Lenkijoje, po Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pratybų žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą. Manau, kad dabar su abiejų valstybių vadovais galime konstatuoti, kad mūsų įsipareigojimai vienas kitam lieka nepakitę, kad NATO 5-asis straipsnis yra šventas visiems mums ir kad įsipareigojimas ginti kitos šalies, sąjungininkės, teritoriją scenarijaus X atveju yra besąlygiškas“, – pažymėjo šalies vadovas.

Tai, pasak G. Nausėdos, susitikimo metu jam patvirtino ir pats Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Spaudos konferencijos metu jis labai aiškiai pasakė, kad mūsų atsakomybė yra bendra atsakomybė už visos NATO teritorijos saugumą ir negali kilti jokių klausimų dėl to, ar ginsimės kartu“, – sakė G. Nausėda.

„Nėra jokių kalbų apie teisinį negalėjimą, nes tai atvirai prieštarautų NATO 5-ojo straipsnio principams ir NATO, kaip kolektyvinės saugumo organizacijos, principams“, – pabrėžė šalies vadovas, pridurdamas, kad pasirengimą karo atveju veikti kartu įrodo ir nuolat vykstančios dvišalės karinės pratybos Suvalkų koridoriuje.

„Pažvelkime ir iš kitos pusės – kam organizuojame bendras pratybas, jeigu scenarijaus X atveju tai pamirštume ir kiekvienas liktume savoje pusėje? Kaip tik ta jėga, kuri multiplikuoja mūsų karinį pajėgumą, yra sinergija, kai išmokstame dirbti kartu“, – pažymėjo prezidentas.

Klausimą apie Lenkijos kariuomenė pagalbą Lietuvai karinės intervencijos atveju G. Nausėda komentavo ir pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba. Tada jis taip pat teigė, kad kaimyninės šalys yra pasiruošusios gintis kartu. Kita vertus, apie sukeltą „nesusipratimą“ šalies vadovas neužsiminė.

„Dėl Lenkijos Respublikos teisinės padėties ir status quo komentavimo, manau, būtų tikslingiausia paklausti pačių Lenkijos Respublikos vadovų. Mano įsitikinimu, mes tikrai esame pasirengę ginti savo teritoriją kartu“, – pirmadienį sakė prezidentas.

Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.

„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui Tv3.lt sakė Vyriausybės vadovė.

Tiesa, sekmadienį Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.

Visgi premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus.

2024 03 05 15:53
Spausdinti