ES TarybaKetvirtadienį Briuselyje prasidėjusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ruošiasi ypač akcentuoti saugumo situaciją ir Rusijos grėsmę.
Vienas pirmųjų į EVT atvykęs prezidentas pasidžiaugė, kad trečiadienį įvykęs ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas buvo sėkmingas, nes buvo priimta bendra deklaracija, o ketvirtadienį taip pat laukia svarbios diskusijos jau tik tarp ES lyderių.
Tai leidžia Rusijai panaudoti Baltarusijos teritoriją kaip placdarmą galimam puolimui prieš kaimynines šalis, ir tai sumažina mūsų turimą laiką reaguoti.
„Norėčiau pabrėžti saugumo temą: Rusijos karinių pajėgų dislokavimas, stiprinimas palei Ukrainos sieną. Mums gresia pati pavojingiausia situacija per pastaruosius 30 metų. Kalbu ne tik apie Ukrainą, bet ir apie visą NATO Rytinį flangą, Baltijos regioną“, – pareiškė jis.
Pasak G. Nausėdos, ES turi padaryti viską, kas įmanoma.
„Karinės intervencijos į Ukrainos teritoriją scenarijus yra galimas. Manau, kad turime užtektinai instrumentų, kad sustabdytume Rusiją nuo jos agresyvaus elgesio. Visų pirma turime kalbėti apie sektorines ir ekonomines sankcijas“, – teigė jis.
Vėliau prezidentas paminėjo, kad gali būti iškeltas ir dujotiekio „Nord Stream 2“ klausimas, „nes tai vienas iš instrumentų, kuris gali būti labai stiprus santykiuose su Rusija“.
Be to, jis atkreipė dėmesį į vis didesnę Baltarusijos integravimą į Rusijos karines struktūras.
„Tai leidžia Rusijai panaudoti Baltarusijos teritoriją kaip placdarmą galimam puolimui prieš kaimynines šalis, ir tai sumažina mūsų turimą laiką reaguoti. Manau, kad NATO turi atnaujinti planus, gynybos strategijas, turint omenyje, kas vyksta“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda taip pat teigė iškelsiantis neteisėtos migracijos klausimą: „Kita svarbi tema mano šaliai – migracija, (...) bet esame tikri, kad Aliaksandras Lukašenka vėl darys viską, kad destabilizuotų situaciją, jei padėtis bus tam palanki.“
Prezidentas padėkojo už pagalbą Europos Komisijai sustabdant skrydžius iš Artimųjų Rytų ir grąžinant migrantus į jų gimtąsias šalis iš Baltarusijos.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis taip pat akcentavo naujų sankcijų Baltarusijai būtinybę ir pavojingą situaciją Ukrainos pasienyje
Planuojama, kad šiais metais paskutinis ES lyderių susitikimas truks netradiciškai – tik vieną dieną, bet nuo paties ryto. Temų daug: naujoji omikron atmaina ir bendrai COVID-19 situacija, saugumo padėtis, Baltarusija ir galimos sankcijos Rusijai, energetinė krizė, būsimas Prancūzijos pirmininkavimas, strateginis kompasas ir t. t.
