FotobankasPrezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja aplinkybių dėl savo dalyvavimo skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių, kuriuo pernai rugpjūtį paskirtas pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Žiniasklaidoje skelbta, tą patvirtino ir skirtingi BNS šaltiniai, kad šalies vadovas aktyviai dalyvavo karinės žvalgybos vadovo paskyrimo procese, nors Žvalgybos įstatymas numato, kad šio pareigūno paskyrimas – krašto apsaugos ministro prerogatyva.
BNS raštu šią savaitę klausė Prezidentūros, ar šalies vadovas siūlė kandidatą į karinės žvalgybos vadovus, ar jo kandidatas ir buvo paskirtas, ar šalies vadovo ir tuometinio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio požiūriai dėl kandidatūrų sutapo.
Prezidentūra į šiuos klausimus neatsakė ir pateikė bendresnio pobūdžio komentarą.
„AOTD vadovą savo sprendimu skiria krašto apsaugos ministras, todėl tik jis pats ir gali pakomentuoti, kodėl nusprendė paskirti dabartinį departamento vadovą. AOTD vadovas buvo atrinktas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų bei nacionalinio saugumo interesų“, – BNS teigė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
„Prezidento vertinimu, E. Paulavičius savo pareigas eina tinkamai“, – sakė jis.
Buvęs krašto apsaugos ministras R. Karoblis situacijos BNS nekomentavo.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis patikino nedaręs ir nesiekęs daryti įtakos karinės žvalgybos vadovo skyrimo procesui.
Nepaskirtas kandidatas – VSD vadovo bendražygis
LNK žinios praėjusią savaitę pranešė, kad karinės žvalgybos vadovo skyrimo aplinkybės gali būti viena priežasčių, kodėl buvęs ministras R. Karoblis vis dar nėra paskirtas ambasadoriumi Briuselyje arba Vašingtone.
R. Karoblis, paklaustas, ar gali būti taip, kad jo kandidatas į AOTD vadovus buvo E. Paulavičius, o prezidento – VSD vadovo D. Jauniškio bendražygis Saulius Guzevičius, to nei patvirtino, nei paneigė.
„Aš neturiu teisės komentuoti, čia yra jautrūs klausimai, ta prasme, tiesiog nei patvirtinu, nei paneigiu“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras.
LNK žinių teigimu, S. Guzevičius – artimas VSD vadovo D. Jauniškio bendražygis.
VSD atstovė spaudai Eglė Samoškaitė šią savaitę informavo BNS, kad D. Jauniškis su S. Guzevičiumi pažįstami nuo „Aukščiausiosios Tarybos gynimo laikų sovietų agresijos akivaizdoje“.
Be kita ko, jiedu yra „bendražygiai, tarnavę Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose“.
VSD atstovė taip pat teigė, kad D. Jauniškis nedarė ir nesiekė daryti įtakos dėl karinės žvalgybos vadovo skyrimo.
„VSD direktorius nedarė ir nesiekė daryti įtakos dėl AOTD vadovo skyrimo. Kaip žinoma, Lietuvoje civilinė ir karinė žvalgybos yra atskirtos: VSD direktorių Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas, o karinės žvalgybos vadovą savo sprendimu skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras“, – sakė E. Samoškaitė.
Prezidentas: su R. Karobliu nesutarimų neturėjome
Šalies vadovas G. Nausėda praėjusią savaitę spaudos konferencijoje paklaustas, ar yra turėjęs nesutarimų su tuometiniu ministru R. Karobliu dėl paskyrimų į svarbias pareigas, patikino jokių priešpriešų neturėjęs.
„Jokių nesutarimų neturėjome. Dar kartą priminsiu, kad su krašto apsaugos ministru visą kadencijos laiką bendravome pakankamai konstruktyviai ir beje aš buvau tas žmogus, kuris visomis išgalėmis stengėsi, ir rezultatas buvo pasiektas, kad formuojant Sauliaus Skvernelio Vyriausybę, tiksliau – grąžinus jai įgaliojimus ir formuojant naują Vyriausybę, pono Karoblio pavardė kaip krašto apsaugos ministro išliktų, nes jūs turbūt puikiai prisimenate, kad pono Karoblio pavardės Vyriausybės sudėtyje neturėjo likti, nes ta vieta buvo numatyta „Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidatui“, – sakė G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad tiek R. Karobliui, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui L. Linkevičiui būtinas „politinis atšalimas“ nuo turėtų ministrų pareigų.
S. Skvernelis: taip neturėtų ir neturėjo būti
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis BNS trečiadienį teigė, kad prezidentas neturėtų ir neturėjo kištis į AOTD vadovo paskyrimo procesą.
„Taip neturėtų būti ir taip neturėjo būti. Karinės žvalgybos vadovo skyrimas yra išimtinė krašto apsaugos ministro kompetencija ir mūsų žvalgybos institucijų vadovų skyrimo tvarkos sumodeliuotos taip, kad būtų ir tam tikra sveika konkurencija tarp tarnybų, bendradarbiavimas – aišku, ir skirtingi informacijos šaltiniai. Dėl to ir atskirtos skyrimo tvarkos, todėl neturėtų ir negalėjo kištis“, – BNS sakė S. Skvernelis.
Jis pridūrė teigiamai vertinantis R. Karoblio paskirtą karinės žvalgybos vadovą, tačiau taip pat teigė, kad sunku pasakyti, ar dėl šio paskyrimo proceso R. Karoblis neskiriamas ambasadoriumi.
„Sunku man pasakyti. Aš ministro pasirinkimą ir paskyrimą Antrojo departamento vadovo vertinu teigiamai, tai yra tikrai labai kompetentingas ir tinkamas pasirinkimas, o ar tai galėjo įnešti kokį šauktuką, tai čia jau reikėtų klausti Prezidentūros. Kaip sakoma, kas gali paneigti, kad?“, – teigė buvęs Vyriausybės vadovas.
Diplomatinių šaltinių teigimu, pastaraisiais mėnesiais svarstyta, kad R. Karoblis ir L. Linkevičius galėtų tapti Lietuvos ambasadoriais Briuselyje ir Vašingtone.
Prezidentūra šią savaitę BNS teigė, „Lietuvoje ambasadorius skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, todėl prezidentas tebelaukia siūlymų dėl ambasadorių skyrimo į svarbias pozicijas, taip pat ir į ambasadoriaus postą JAV“.
Kuo greičiau paskirti ambasadorių Vašingtone G. Nausėdą ragina ir JAV verslo bendruomenė Lietuvoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
