Pirmadienio rytą LRT radijo studijoje į debatų akistatą stojo dabartinis šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Kandidatai į LR prezidentus debatavo įvairiomis temomis, tarp kurių – migracija, žmogaus teisės ir partnerystės įstatymas. Debatų metu kandidatai taip pat nepagailėjo ir kritikos savo oponentui.
Partnerystės įstatymas
Partnerystės klausimas išlieka vienu iš esminių nesutarimų tarp antros prezidento kadencijos siekiančio G. Nausėdos bei konservatorių kandidatės, premjerės I. Šimonytės.
G. Nausėdai tvirtinant, jog siekiant įteisinti partnerystės institutą ar kitu būdu reglamentuoti tos pačios lyties asmenų porų santykius svarbu nepažeisti Konstitucijos, I. Šimonytė tikina, kad prezidentas kalba nesąžiningai. Ji pastebi, kad partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimas nereikalauja Konstitucijos pataisų.
Debatų metu G. Nausėdai sulaukus klausimo, kodėl jis neištesėjo 2019 m. duoto pažado ir nesegėjo LGBT bendruomenę palaikančio ženkliuko, šalies vadovas tikino, kad jo pozicija šiuo klausimu visada buvo nuosekli.
„Laikiausi šiuo klausimu nuoseklios pozicijos, ji nepasikeitė, man nereikėjo jos kaitalioti – aš ir tada, ir dabar laikausi nuostatos, kad vienos lyties žmonių sąjungą arba partnerystę reikėtų teisiškai reglamentuoti. Tenka tik apgailestauti, kad galbūt užsimoję įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą, parlamentarai apskritai nieko nepadarė – nei Civilinio kodekso pakeitimais, nei kitais būdais tų santykių nereglamentavo. To jau, matyt, ir nebepadarys“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis teigė manąs, jog šiuo metu tinkamiausias būdas reglamentuoti tos pačios lyties asmenų porų santykius yra keičiant Civilinį kodeksą. G. Nausėda priminė, jog tokį kelią siūlė vienas konservatorių – Paulius Saudargas. Seimo vicepirmininkas buvo registravęs įstatymo pataisas dėl „artimojo ryšio“ sąvokos įteisinimo.
„Jis (įstatymo projektas – ELTA) buvo patrauktas, jeigu galima taip pasakyti, tikintis, kad pavyks įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą. Kadangi tai nebuvo padaryta, nei vienas, nei kitas kelias nebuvo pasirinktas“, – apgailestavo jis.
G. Nausėda pakartojo – nepaisant to, kaip bus išspręstas partnerystės klausimas, svarbiausia, anot jo, paisyti Konstitucijos.
„Ateityje, aš galvoju, kad vis tiek mūsų visuomenė artės prie tam tikrų sprendimų, ir padarysime tai nepažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nuostatų“, – aiškino prezidentas.
I. Šimonytė kritikuoja prezidentą - G. Nausėdos kalbėjimas, jos manymu, nėra sąžiningas.
„Tai nėra labai sąžiningas kalbėjimas, turint minty, kad tas alternatyvus projektas kalba apie Civilinio kodekso dalį, susijusią su sandorių teise. Jeigu mes sakome, kad du vienas kitą mylintys žmonės – tegul jie bus vienos lyties – yra ne šeima, o UAB, mano nuomone, tai yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu“, – dėstė premjerė.
„Tai tikrai neturi nieko bendro su žmogaus teisėmis ir tai yra visai atskiras, taip sakant, požiūris“, – prezidentą kritikavo ji.
Tačiau G. Nausėda tokiu pat nesąžiningu elgesiu apkaltino ir savo konkurentę.
„Lygiai taip pat nesąžininga ir nepadoru tampyti Lietuvos Konstitucijos 38 str. kaip kokią armoniką ir pritempti jį prie vienų ar kitų grupių interesų. Jeigu visuomenėje yra konsensusas ir mes tikrai norime išspręsti dalykus galutinai, keiskime Lietuvos Respublikos Konstituciją“, – atkirto G. Nausėda ir paragino premjerę gerbti kitokią nuomonę.
„Gal palikime šį klausimą ir neauklėkime vienas čia kito, pasilikime prie savo nuomonės, nes demokratinės visuomenės vienas iš atributų yra tiesiog susitaikyti su kito nuomone ir nemėginti jo pertempti į savo pusę“, – teigė prezidentas.
Savo ruožtu premjerė I. Šimonytė patikino, jog siekiant įteisinti partnerystės institutą Konstitucijos keisti nereikia.
„(Gerbti kito nuomonę – ELTA) galima visada padaryti, kai yra aiški kito nuomonė. Ir aš tikrai gebu gerbti kitą nuomonę. Tiktai tiek, kad Konstitucijos šiuo atveju keisti visiškai nereikia, nes Konstitucija labai aiškiai pasako, kas yra santuoka. Ir niekas nekalba apie santuoką. Santuokai įteisinti išties reikėtų keisti Konstituciją. Bet mes kalbame apie Civilinį kodeksą ir apie jame numatytus dalykus“, – pridūrė I. Šimonytė.
Prisiimti laurai: reitingų medžioklė ar politinė žinutė?
G. Nausėda tikina jau kelias savaites žinojęs detales apie rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, o kritiką jam vertina kaip konservatorių puolimą. Visgi jo oponentė I. Šimonytė aiškina, kad garbę atskleisti tokią informaciją derėjo palikti tyrimą vykdžiusiems pareigūnams.
„Visos detalės man buvo žinomos, sužinojau prieš keletą savaičių ir griežtai laikiausi principo neskelbti to, kad nepakenkčiau tyrimo eigai. Tą pačią dieną paskelbė ir Lenkijos pusė aukščiausiu politiniu lygiu“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Nežinau, dėl ko visa ši istorija iškilo. Mėginimas nurodinėti man, ką aš galiu kalbėti ir ko negaliu, įsipaišo į tą patį paveikslą. Konservatoriai norėtų, kad prezidentas geriau nekalbėtų iš viso“, – pridūrė jis.
Reaguodama į šalies vadovo kritiką I. Šimonytė akcentavo, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas L. Volkovo užpuolimo detales patvirtino tik reaguodamas į G. Nausėdos pasisakymą. Anot premjerės, tokią informaciją turėjo paskelbti tyrimą vykdę pareigūnai.
„Taip jau būna gyvenime, kad kai kažkas kažką pasako, tenka komentuoti – kaip tą teko daryti Lietuvos policijai ir prokuratūrai. Vis dėlto tai yra labai sudėtinga operacija. Žmonės sėdėjo ir dirbo, kad būtų pasiektas rezultatas. Paprastai prokuroras priima sprendimą, kada yra visiškai saugu skelbti. Tai yra tų pareigūnų, kurie atliko darbą, tam tikra šlovės valanda, momentas, kada gali išeiti viešai ir pristatyti savo darbą. Politikams to nereikėtų daryti“, – sakė I. Šimonytė.
Visgi G. Nausėda tikino tą pačią dieną padėkojęs žvalgybos pareigūnams, o informacijos skelbimas iš anksto buvo suderintas su Lenkija.
Priglausti ar atstumti?
Balandžio pradžioje sugriežtinus Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio taisykles, G. Nausėda ir I. Šimonytė nesutaria, ar Lietuvai reikėtų kasmet priimti 158 migrantus, ar susimokėti 3 mln. eurų.
Vyriausybės vadovė teigia nematanti problemos, kodėl prieglobsčio ieškantys asmenys negalėtų būti priimti Lietuvoje.
„Abu variantai pateikiami kaip didelė priešprieša. Bet aš manau, kad Lietuvai nebūtų jokios problemos integruoti 158 žmones, jei jie norėtų Lietuvoje gyventi ir integruotis“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė taip pat pabrėžia, kad Lietuvai nederėtų pamiršti, jog yra Bendrijos narė. Tad, akcentuoja politikė, šalis turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
„Mes kalbame apie žmones, kurie yra perkeliami iš kitų ES valstybių. Ir toms ES valstybėms, kurios yra mūsų partnerės, su kuriomis kartu esame vienoje sąjungoje, iš kurių tikimės supratimo tais klausimais, kuriuos mes keliame – na, negali būti, kad visos šalys nuspręstų tik susimokėti pinigus, ir tada kažkas liktų su visais žmonėmis ir visa migracijos problema“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Šalies vadovas G. Nausėda nėra linkęs į Lietuvą priimti daugiau migrantų. Anot jo, į šalį persikeliančių užsieniečių skaičius nuolat auga, todėl šį procesą būtina kontroliuoti.
„Aš manau, kad finansinis įnašas būtų labiau svarstytina alternatyva, atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu Lietuvoje vyksta tikrai didelis tautų judėjimas ir mes matome, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje sparčiai auga. Kai kurie turi nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje, kai kuri laikinus leidimus gyventi“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Turime šiuos procesus kontroliuoti, o ne šiaip stebėti, nes vieną dieną atsibusime ir pamatysime, kad mes jau nebe dauguma“, – pridūrė jis.
