Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prognozės dėl koronaviruso šalyje kelia rūpestį, tačiau jos nėra tragiškos.
„Prognozės yra keliančios rūpestį, tačiau jos nėra tragiškos“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas. Jis penktadienį su savo suburta ekspertų grupe, sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir kandidate į premjero postą Ingrida Šimonyte aptarė koronaviruso situaciją.
Prezidentas teigė, kad naujoji valdžia ruošiasi perimti koronaviruso situacijos valdymą iš kadenciją baigiančios Vyriausybės. „Viskas yra mūsų rankose. Tiek pačios valdžios, tiek dabartinė, tiek ateinančioji viena perduoda darbus, įgyvendina tai, ką ir reikia įgyvendinti, kita gi juos perima ir numato savo veiksmų planą, veiksmų algoritmą pačiomis pirmosiomis savo darbo dienomis“, – sakė prezidentas. Jis taip pat dėkojo tarybos veikloje dalyvaujantiems medikams, specialistams.
„Man belieka pasidžiaugti pilietine iniciatyva, kurią parodė mūsų geriausieji šitos srities specialistai, nepagailėję ir ilgojo Vėlinių savaitgalio laiko, daug diskutavę, ginčijęsi, bet parengę tikrai vertingą dokumentą, kuris padės mūsų sveikatos apsaugos politikams parengti geriausią priemonių planą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pikas – lapkričio pabaigoje
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako, koronaviruso plitimo situaciją šalyje galima suvaldyti. „Mes manome, kad situacija gali būti suvaldyta“, – žurnalistams sakė medikas.
Jo teigimu, realu, kad atvejų skaičiai galėtų pradėti mažėti lapkričio 20 ar 27 dieną. „Mes jau turėtume matyti teigiamus poslinkius“, – teigė M. Stankūnas. Jis pridūrė, kad tokiu atveju reikėtų, jog ligoninėse būtų paruošta apie 1150 koronaviruso pacientams skirtų lovų.
M. Stankūno teigimu, jeigu šalyje nebūtų karantino, vyktų įprastas gyvenimas, per Kalėdas būtų fiksuojama beveik 100 tūkst. koronaviruso atvejų. „Tai iš tikrųjų ateitų Grinčas ir pavogtų Kalėdas, nes, mūsų skaičiavimais, gruodžio pabaigoje mes turėtume beveik 95 tūkst. žmonių, sergančių COVID-19“, – žurnalistams sakė medikas.
Anot jo, tokiu atveju šalies ligoninėse būtų gydoma apie 4,5–5 tūkst. pacientų. „Kadangi karantinas įvedamas, lietuviai, aš manau, daugmaž tų priemonių laikysis, tas visiškai apokaliptinis scenarijus nepasitaikys“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Jis taip pat teigė, kad galimas ir dar vienas scenarijus, kai karantinas įvedamas, tačiau pamažu visuomenė atsipalaiduoja. „Gruodžio pradžioje turėtume apie 50 tūkst. sergančiųjų žmonių“, – teigė medikas. Jis pabrėžė, kad viskas priklauso nuo to, kaip žmonės reaguos į reikalavimus.
Siūlymas – aprūpinti gydymo įstaigas greitaisiais testais
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako, kad geriau suvaldyti koronaviruso situaciją padėtų karščiavimo klinikų steigimas kiekvienoje savivaldybėje.
„Mūsų siūlymas yra organizuoti kiekvienoje savivaldybėje karščiavimo klinikas, kur pacientai gautų tiek diagnostinę pagalbą, tiek būtinąją pagalbą“, – sakė gydymo įstaigos vadovas. Jo teigimu, karščiavimo klinikas reikėtų aprūpinti greitaisiais testais dėl koronaviruso. „Mūsų siūlymas, kad visos karščiavimo klinikos būtų aprūpintos greitaisiais antigeniniais testais (...) Taip įgalinę karščiavimo klinikas, mes sumažintume pacientų, besikreipiančiųjų skubios pagalbos skyrius, skaičių “, – kalbėjo R. Mažeika.
Jis tvirtino, kad šiuo metu skubiosios pagalbos skyriai perpildyti, todėl greitieji testai padėtų apkrovą sumažinti. „Aprūpinti centralizuotai, nuperkant, visas įstaigas, kurios gydys COVID-19 pacientus, greitaisiais PGR testais. Tyrimo atlikimas yra per vieną valandą“, – kalbėjo Šiaulių ligoninės vadovas. Pasak R. Mažeikos, valdžia turi užtikrinti ir finansavimą karščiavimo klinikoms, kad jose būtų sudarytos medikų brigados.
Medikas taip pat pridūrė, kad geriau valdyti situaciją padėtų ir didesnės galios ligoninių vadovams, organizuojant COVID-19 pacientų gydymo skyrių atidarymą regioninėse ligoninėse.
VU profesorė: sprendimas dėl karantino yra pagrįstas
Vilniaus universiteto profesorė Edita Sužiedėlienė teigia, kad ekspertų grupė pritaria karantino įvedimui, nes tai šiuo metu yra vienintelis kelias suvaldytas koronaviruso plitimą. „Šitas sprendimas, ekspertų grupės nuomone, buvo pagrįstas ir priimtas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją“, – sakė E. Sužiedėlienė. „Čia labai svarbus piliečių įsitraukimas“, – pridūrė ji.
Pasak mokslininkės, artimiausiu metu ekspertų grupė ketina analizuoti, kaip valdyti koronaviruso situaciją, kai ji bus stabilizuota. „Piką mūsų analitikai prognozuoja lapkričio antroje pusėje, pabaigoje, tada mes tikimės, kad situacija po truputį gerės. (...) Tada jau reikia pradėti galvoti, kaip ją stabilizuoti, kad ji vėl netaptų tokia, kokia yra dabar“, – teigė VU profesorė.
Pasak jos, ekspertų grupė išskyrė kelias kryptis, dėl kurių valdžiai reikia rasti sutarimą, kad situacija būtų suvaldyta. „Reikia turėti testavimo strategiją, kad išeinant iš piko galėtume valdyti židinius, kurie vistiek rusens“, – kalbėjo E. Sužiedėlienė.
Kitas būtinas dalykas, anot mokslininkės, yra mobilizuoti medikus, kurie gydytų pacientus, bei specialistus, kurie atsektų kontaktinius asmenis. E. Sužiedėlienė taip pat tvirtino, kad būtina per artimiausias savaites užtikrinti ir tokių specialistų kaip psichologai prieinamumą.
VU mokslininkė tvirtina, kad koronaviruso programėlė visų sergančiųjų kontaktų atsekti nepadės, o specialistų kontaktams atsekti galima ieškoti savivaldybėse. Šeštadienį dėl koronaviruso situacijos šalyje įvedamas nacionalinis karantinas, jis galios iki lapkričio 29 dienos vidurnakčio.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
