Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 7 d.


NATO
G. Nausėda: Rusija sulaužė per daug tabu, ji turi būti pripažinta ilgalaike grėsme NATO
BNS
Žygimantas Gedvila/BNS
G. Nausėda.

Rusija sulaužė pernelyg daug tabu, todėl NATO turėtų šią šalį vertinti kaip ilgalaikę grėsmę, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Bukarešto devintuko susitikime Rumunijoje penktadienį dalyvaujantis G. Nausėda sako besitikintis, kad šio formato valstybių lyderiai pritars jo pozicijai.

„Aš nemanau, kad mes turime užsiliūliuoti samprotavimais, kad galbūt karas baigsis, tada vėl kažką galėsime daryti kitaip, draugiškai kalbėtis“, – Prezidentūros išplatintame komentare sakė prezidentas.

„Aš manau, kad Rusija sulaužė tiek daug tabu ir peržengė tiek raudonų linijų, kad tikrai ją verta ir labai teisinga įvertinti kaip ilgalaikę grėsmę demokratiniam pasauliui ir manau, kad šiandien aš rasiu šiuo klausimu daug bendraminčių mūsų B9 susitikime“, – kalbėjo jis.

Bukarešto devintuko lyderiai penktadienį diskutuoja apie NATO rytinio sparno gynybos stiprinimą, šiame susitikime dalyvauja ir Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. Šalių lyderiai kalbasi ir apie atsakomąsias priemones Ukrainą užpuolusiai Rusijai, paramą Kyjivui.

G. Nausėda sako puoselėjantis „didelius lūkesčius“ Birželio pabaigoje Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, o B9 formatas, anot jo, padės „susidėti akcentus“ bloko rytų šalims.

„Tie akcentai, žinoma, pirmiausia yra didesnis karinis buvimas sąjungininkų mūsų šalyse, pirmiausia – rytiniame flange. Tai – atvirų durų politika, pirmiausia – atviros durys Švedijai ir Suomijai, kurios jau pateikė savo paraiškas įstoti į NATO ir tikiuosi, kad sprendimas bus sėkmingas ir pozityvus. Na ir, žinoma, pačios Rusijos veiksmų įvertinimas ir jos veiksmų įvertinimas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Kaip vėliau informavo Prezidentūra, kreipdamasis į Bukarešto devyneto šalių lyderius Prezidentas akcentavo, kad pasaulis išgyvena moderniosios istorijos lūžio momentą, o Rusija, pamindama tarptautines normas ir įsipareigojimus, griauna laisvės, stabilumo pagrindus.

„Rusija sąmoningai pasirinko konfrontaciją“, – pabrėžė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, būtent Rytų Europos šalys yra tos, kurios dar prisimena tokius žiaurumus, kokius šiandien patiria ukrainiečiai. Jos žino, ką reiškia masinės civilių egzekucijos, tūkstančiai žuvusiųjų tremtyje. Pasak prezidento, šių valstybių moralinė pareiga yra garsiai apie tai kalbėti, o kartu – raginti NATO imtis konkrečių ir tikslingų veiksmų.

Lietuvos vadovas taip pat pažymėjo, kad Aljansas turi pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos strategijos. Jis taip pat ragino tęsti ir stiprinti paramą Ukrainai, taip pat suteikti jai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą. Šalies vadovo žodžiais, Ukraina kasdien įrodo, kad yra atkakliausia vakarietiškų vertybių gynėja, todėl jos vieta – Europoje.

Bukarešto devintuko susitikimas vyksta, ruošiantis birželio pabaigoje Ispanijoje, Madride, suplanuotam NATO viršūnių susitikimui. Baltijos šalys, Lenkija siekia, kad valstybėse dislokuoti tarptautiniai NATO batalionai būtų transformuoti į brigadas.

Antradienį Vilniuje viešėjęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.

Tuo metu bendrame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos lyderių susitikime sutarta stiprinti gynybinius pajėgumus visose Baltijos šalyse.

Bukarešto devintuko iniciatyva yra devynių šalių politinio bendradarbiavimo platforma, skirta stiprinti euroatlantinį saugumą tarp Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 10 16:13
Spausdinti