Alfa.lt / Fotobankas„Taip, mes jo nepasirašėme, kadangi esu įsitikinęs, kad ne laiškais yra sprendžiamos problemos“, – žurnalistams Briuselyje prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai (EVT), ketvirtadienį teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis turėjo omeny Liuksemburgo premjero, kuris pats gyvena su su vyru, ir Ispanijos vyriausybės vadovo inicijuotą laišką, kuriame raginama „tęsti kovą prieš LGBT bendruomenės diskriminaciją“.
„Pagarba ir tolerancija yra Europos projekto šerdis. Mes įsipareigojame tęsti tai ir užtikrinti, kad ateities Europos kartos augtų lygybės ir pagarbos atmosferoje“, – teigiama minimame laiške, kurį pasirašė 16 ES šalių vadovai, dalyvaujantys EVT. Tarp tokių yra Latvijos ir Estijos premjerai.
Prezidentas G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad pati Lietuva nėra sureguliavusi vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimų. „Aš tikiuosi, kad tą padarysime rudenį, apsvarstę visus aspektus, visus argumentus, gerbdami mūsų Konstituciją, visus įstatymus ir tą padarysime, kaip suvereni valstybė“, – teigė prezidentas.
Kartu jis pažymėjo, kad „niekas negali nurodinėti mums arba teikti direktyvų, kaip mes turime išspręsti šitą klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad šių žmonių teisės būtų užtikrintos, nes esame demokratinė valstybė.“
LGBT teisės tapo viena emocingiausių ketvirtadienį-penktadienį vykstančios EVT temų, po to kai Vengrija priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, kuris draudžia informacijos apie seksualinių mažumų ar homoseksualumo skleidimą nepilnamečiams.
Šį įstatymą jau pasmerkė Briuselis ir dalis ES valstybių. Trylika iš 27 ES valstybių, tarp jų Lietuva, antradienį užsienio ministrų lygiu išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl naujo Vengrijos įstatymo. Europos Komisija pradėjo teisinę procedūrą prieš Vengriją, o šios premjeras Viktoras Orbanas viešai iškoneveikė Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen – esą jam gėdą dėl jos veiksmų ir pareiškimų.
