BNS fotoSiekiant sušvelninti išaugusios infliacijos padarinius, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų.
„Tai yra priemonė, orientuota į mažiausias pajamas gaunančius žmones, tai tikslinga ir kryptinga priemonė“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentas.
„Taip, kažkas gal sakys, kad mes jau 2022 metų biudžete padidinome šį dydį iki 460 eurų, tačiau sutikite, kad to, ką padarėme, kai infliacijos problemos nebuvo, arba ji buvo tik užuomazgoje, nepakanka“, – kalbėjo jis.
Be to, G. Nausėda siūlo mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
„Tikslinga apsvarstyti vienkartinių išmokų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms klausimą, kalbu apie senjorų pensijas, šalpos pensijas gaunančius žmones, galėtume kalbėti apie tai, kad vienkartinė išmoka šiai žmonių grupei galėtų sudaryti 100 eurų. Taip pat kalbame apie šeimas daugiavaikes, kurios augina negalią turintį vaiką ir, žinoma, finansinių problemų patiriančias šeimas“, – sakė G. Nausėda.
Jis sakė, kad Seimo bus prašoma NPD pakeitimus svarstyti neeilinėje sesijoje vasario mėnesį, o jie įsigaliotų nuo šių metų pradžios arba nuo liepos.
Anot prezidento, jo pasiūlytoms priemonėms gali prireikti apie 150-200 mln. eurų, kurie, pasak jo, bus surinkti papildomai į biudžetą dėl išaugusios infliacijos.
„Dėl to, kad reali infliacija bus tris-keturis kartus didesnė nei ta, kurią prognozavome sudarant 2022 biudžetą, gali būti gaunama maždaug 150, gal iki 200 mln. eurų papildomų pajamų. Tų priemonių, apie kurias aš kalbėjau, (...) fiskalinis efektas maždaug ir sudarytų šią mano minėtą sumą“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad 2022 metų biudžetas buvo priimtas remiantis 2,5 proc. infliacijos prognoze, kuri šiuo metu neatitinka realybės.
„Neabejotina, kad dėl tos priežasties, kadangi auga kainos, auga PVM akcizų įplaukos, valstybė surinks į biudžetą pakankamai daug infliacinių pajamų, todėl šiandien, kai kalbame apie solidarumą, yra pats tinkamiausias metas tomis papildomomis pajamomis pasidalinti. Tai galime padaryti tiek per mokestines lengvatas, tiek per pajamų didinimą, tiek ir kitais būdais“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad Vyriausybės pasiūlytos priemonės amortizuoti kainas – taikyti nulinį PVM tarifą šildymui bei papildomą paramą saulės elektrinėms – yra nepakankamos, jo žodžiais, atrodo „labai ir labai kukliai“.
„Tai, ką iki šiol padarėme, atrodo labai ir labai kukliai. Taip, iki šio šiandienio mūsų susitikimo šis bei tas padaryta, arba bent jau paskelbti sprendimai pirmiausia dėl PVM sumažinimo šildymui nuo 9 proc. iki 0 proc. Energetikos ministerija pateikė priemonių planą atsinaujinantiems energetikos ištekliams skatinti ir saulės elektrinėms namuose statyti, tačiau tai labiau vidutinio poveikio priemonės“, – sakė G. Nausėda.
„Drįsčiau teigti, kad šitokios priemonės praktiškai infliacijos problemos nesprendžia“, – pridūrė jis.
Tuo pačiu jis kalbėjo pritariantis PVM tarifo mažinimui iki nulio, nes tai sumažins kainas daliai gyventojų.
„Kalbėjome apie PVM lengvatų taikymą įvairioms produktų grupėms, aš palaikau šitoje vietoje nuskambėjusį pasiūlymą Vyriausybės mažinti PVM tarifą centralizuotam šildymui, manau, tai tikslinga daryti pirmiausia dėl to, kad kalbame apie reguliuojamas kainas ir turime garantiją, kad mažesnis tarifas virs mažesne kaina žmonėms“, – sakė prezidentas.
Dėl PVM lengvatos maisto produktams G. Nausėda sakė turintis abejonių, bet tuo pačiu mano, jog toks klausimas Seimo sesijoje galėtų būti svarstomas.
„Kai kalbame apie maisto produktus, kitas produktų grupes, čia turiu abejonių, nes šių produktų kainodara yra privačių subjektų rankose ir garantijos, kad mažesntas tarifas virs ne papildomomis pajamomis tarpininkų grandinėje, o bus perduotas galutiniam vartotojui, deja, nėra“, – sakė G. Nausėda.
„Turime galvoti apie tai, kas atsitiks, kai tą lengvatą panaikinsime. Galimas dalykas, kad susilauksime kainų pliūpsnio šiek tiek vėliau, maža to, kai kurie prekybininkai gali pradėti kelti kainas jau ruošdamiesi tai dienai x negi šiek tiek anksčiau. Turime labai atsakingai, pasvertai svarstyti šį klausimą, nors jis seimo sesijoje galėtų būti svarstomas“, – pridūrė jis.
G. Nausėda taip pat sakė išgirdęs ministrų patikinimą dėl pagalbos nevyriausybinėms organizacijoms, be to, Savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius patikino, kad savivaldybės yra pasirengusios pademonstruoti solidarumą dėl infliacijos problemos.
„(Solidarumas – BNS) būtinas stabdant viešųjų paslaugų, kurios savivaldybių rankose, kainų kilimą, net jei tai sudėtinga padaryti dėl energetinių išteklių brangimo. Kalbu apie neformaliojo ugdymo paslaugas, darželius, viešojo transporto paslaugas“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat minėjo, kad artimiausioje ateityje galėtų gimti sprendimai, kurie būtų skirti paremti verslą.
G. Skaistė: dabartinių priemonių amortizuoti kylančias kainas pakanka
Prezidentui G. Nausėdai siūlant didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sušvelninti kainų šuolį pakanka dabartinių priemonių.
„Manome, kad gyventojai ne visada turi prisiimti atsakomybę už savivaldos sprendimus pertvarkant šilumos ūkį, todėl valstybės pagalba šiame laikotarpyje, gal priemonė ir nėra pati taikliausia, nes PVM lengvata nėra socialiai teisingiausia, bet ji efektyvi ir padeda taupyti laiką“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį LRT radijui sakė G. Skaistė.
„Manome, kad šių priemonių užtenka, stebime situaciją ir jeigu metų eigoje matysime, kad energijos rinka nesistabilizuoja, turbūt papildomų priemonių taip pat bus galima imtis“, – kalbėjo ji.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad NPD svarbu didinti ne tik mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
„Reikėtų vėlgi grįžti gal net prie to skaičiaus, kuris buvo mūsų Vyriausybėje, nes dabartinis sprendimas, kas padaryta, buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius žmones, bet tai, kas vyksta šiandien, tai kerta ir per vidutines pajamas gaunančius žmones", – teigė S. Skvernelis.
Jis apgailestavo, kad nebuvo įsiklausyta į siūlymus indeksuoti ir didinti vaiko pinigus.
Ministrė G. Skaistė yra sakiusi, kad tvirtinant 2022 metų biudžetą buvo numatyta gyventojų pajamų didinimui daugiau nei 1 mlrd. eurų. Vyriausybė trečiadienį apsisprendė laikinai taikyti nulinį PVM tarifą centralizuotam šildymui. Be to, numatyta papildomai skirti 35 mln. eurų gyventojų saulės elektrinėms.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
