Prezidentūros kanceliarija/Robertas DačkusPrezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad norint pasiekti susitarimą dėl ambasadorių paskyrimo, reikia dar šiek tiek laiko. Visgi trečiadienį įvykusį susitikimą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu šalies vadovas įvertino pozityviai.
„Niekas netrukdo (susitarti – ELTA), tiesiog reikia dar šiek tiek laiko. Tikrai vakar padarėme nemažą žingsnį“, – žurnalistams Prienuose teigė G. Nausėda.
Prezidentas pažymi trečiadienį vykusiame susitikime su užsienio reikalų ministru aptaręs visą 2024 m. paskirti ketinamų ambasadorių paketą.
„Nenorėčiau užbėgti už akių ir sakyti, kad mes čia viską greitai pabaigsime, bet mes kalbėjome ne apie vieną ar du žmones, dvi ambasadas. Mes kalbėjome apie praktiškai visas ambasadas, kurių vadovai 2024 metais turės keistis“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.
„Tai kuomet kalbi apie tokį platų spektrą žmonių, norisi, kad, pirmiausiai, mūsų diplomatiniai resursai būtų panaudoti optimaliai ir besvarstant kyla tikrai labai įdomių minčių, pasiūlymų. Jeigu juos pavyks įgyvendinti, aš manau, kad mūsų diplomatinės atstovybės, visas diplomatinis korpusas ir jo efektyvumas galėtų tiktai sustiprėti“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas patikino su G. Landsbergiu artimiausiu metu sutaręs susitikti dar kartą.
„Sutarėme, su ministru susitiksime netrukus, pasiėmėme abu laiko šiek tiek pagalvoti ties labai konkrečiomis kandidatūromis ir, manau, kad jeigu padarysime antrąjį žingsnį, iš esmės, ko gero, jau bus galima ir pasakyti, kad darbas padarytas“, – teigė prezidentas.
Visgi G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad visos ambasadorių kandidatūros bus tvirtinamos individualiai.
Savo ruožtu su prezidentu trečiadienį susitikęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad pirmąjį pokalbį dėl įstrigusio ambasadorių paskyrimo vertinantis pozityviai. Ministras vylėsi, kad ateityje tokių konstruktyvių pokalbių bus ir daugiau.
Nesutarimai dėl ambasadorių įžiebė ginčus tarp URM ir Prezidentūros dar pernai
Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Daukanto aikštės rūmams ir ministerijai skirtingai aiškinant stringančias šios atstovybės ambasadoriaus skyrimo aplinkybes, klausimas ne kartą aptartas ir Seimo Užsienio reikalų komitete (URK).
Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.
Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų, nustačius, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas G. Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad apsilankymas miuzikle buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.
Visgi Prezidentūra su VTEK išvada nesutinka. Daukanto rūmai akcentuoja, kad prezidentas iš ambasadoriaus dovanų ar paslaugų negavo. Tuo metu E. Bajarūnas teigė svarstantis šį VTEK sprendimą apskųsti.
