BNS fotoPrezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva tikisi pagalbos iš Vokietijos pertvarkant šalies oro gynybos sistemą, taip pat Lietuva pasiruošusi priimti ir daugiau šios valstybės karių.
Jis tai sakė po Rukloje vykusio susitikimo su Vokietijos vadovu Franku Walteriu Steinmeieriu.
„Mums reikia pereiti į kitą etapą ir iš oro policijos į oro gynybos sistemą, nes tai yra viena iš svarbiausių kolektyvinės gynybos ir kolektyvinio atgrasymo priežasčių, veiksnių ir mes ketiname šį darbą tęsti“, – ketvirtadienį žurnalistams Rukloje sakė šalies vadovas.
„Tai yra nepaprastai svarbu žvelgiant į tai, kaip Rusija šiandien naudojasi Ukrainos oro erdve, įgijusi ten dominavimą. Kokius didžiulius nuostolius tiek žmonių, tiek pastatų, tiek infrastruktūros ji sukelia tuo savo dominavimu“, – teigė jis.
Prezidento teigimu, Lietuva taip pat yra pasiruošusi ir priimti daugiau Vokietijos karių.
„Esame pasirengę priimti dar daugiau Vokietijos karių savo teritorijoje ir tikimės, kad Vokietija kuo greičiau nuspręs vėl padidinti karių skaičių mūsų šalyje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, sąjungininkų vienybė ir solidarumas Rusijos karo prieš Ukrainą fone yra gyvybiškai svarbūs.
„Šiuo metu, kai mes susitinkame, Ukrainoje vyksta mūšiai. Ukrainos tauta kovoja ne tik už savo šalies laisvę ir suverenumą, bet ir už laisvę, demokratiją visoje Europoje“, – sakė Lietuvos vadovas.
Jis pridūrė, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje yra jos vadovo Vladimiro Putino ataka prieš visą Europą ir visą pasaulį.
„Mes negalime leisti agresoriui kruvinomis rankomis perbraižyti pasaulio žemėlapio ir diktuoti savo sąlygų. Agresoriui reikia duoti atkirtį“, – teigė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad jeigu V. Putinas karo Ukrainoje nenutrauks, Rusija kentės nuo „skausmingų pasekmių“.
Vokietijos prezidentas F. W. Steinmeieris akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje yra tarptautinės teisės pažeidimas
„Šis karas – tarptautinės teisės pažeidimas. Niekas istorijos tėkmėje negalės pateisinti, kas dabar vyksta Ukrainoje, kad tėvai netenka vaikų, vaikai – tėvų, kad šeimos išardomos, kad žmonės netenka visko, ką susikūrė sunkiu laikmečiu“, – kalbėjo Vokietijos vadovas.
Jis pridūrė, kad “nėra ženklų, kad karas greitai pasibaigs. Greičiausiai jis truks ilgai ir mes būsime kantrūs“.
Pasak jo, Vokietijos įsipareigojimai NATO yra tvirti ir tą ji įrodo savo veiksmais.
„Mūsų žinia iš Vokietijos yra aiški. Aljanso solidarumas veikia be jokių „jeigu“ ir „bet“. Vokietija yra patikima kolektyvinės Aljanso gynybos partnerė. Vokietijos Vyriausybė neseniai tai įrodė atsiųsdama pastiprinimą į Baltijos šalis – Slovakiją ir Rumuniją. Be to, ji nusprendė ženkliai padidinti išlaidas šalies gynybai“, – teigė F. W. Steinmeieris.
Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui, o šiemet papildomai atsiuntė į šalį kelis šimtus karių.
Be kita ko, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Vokietija priėmė istorinį sprendimą ir pasiuntė į šią šalį įvairios ginkluotės.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
