Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gegužės 19 d.


ĮTAMPA
G. Nausėda Ukrainoje: Rusijos bandymas atkurti įtakos zonas nebus toleruojamas
BNS
BNS foto
G. Nausėda.

Rusijos karinių pajėgų telkimas pasienyje su Ukraina yra grėsmė visam regionui, tačiau bandymai atkurti įtakos zonas nebus toleruojami, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Nėra jūsų grėsmių ir mūsų grėsmių, nėra jūsų saugumo ir mūsų saugumo. Mūsų grėsmės ir saugumas yra bendri. Manau, kad mes padarysime viską, kad telktume sąjungininkus, formuotume koalicijas, įtikintume abejojančias valstybes“, – Ukrainoje, Hutoje, pirmadienį sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo susitikęs su Lenkijos ir Ukrainos prezidentais – Andrzejumi Duda ir Volodymyru Zelenskiu.

Jo teigimu, Europos Sąjungos žinia Rusijai yra aiški: „Agresijos Ukrainoje atveju pasekmės bus sunkios, o bandymas braižyti raudonas linijas ir atkurti įtakos zonas yra nepriimtinas ir nebus toleruojamas.“

Pasak prezidento, kiekviena šalis laisva priimti sprendimus dėl savo ateities.

„Niekas neturi veto teisės dėl suverenių, nepriklausomų ir demokratinių valstybių pasirinkimų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pastaruoju metu Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai kelia didelį nerimą Vakarų šalims, baiminantis Maskvos puolimo.

NATO perspėjo Rusiją, kad dėl to jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių. Tuo metu Maskva nuogąstavimus dėl įsiveržimo į Ukrainą neigia, o pajėgų telkimą aiškina siekiu neleisti Ukrainos įtraukti į NATO.

Imperialistiniai siekiai

Rusija praėjusią savaitę paskelbė NATO bei JAV adresuotus saugumo reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir neturėtų steigti jokių karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Šios sąlygos paskelbtos Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.

A. Duda savo ruožtu teigė, kad Rusija neturi teisės kelti ultimatumų ir pati turėtų atsitraukti nuo Ukrainos sienų.

„Jei kalbėtume apie tai, kas čia turėtų atsitraukti bent žingsnį, tai Rusiją tą turėtų padaryti, kuri 13 metų bėgyje tiesiog vykdo agresyvius aktus, nori grąžinti imperialistinę politiką“, – dėstė jis.

Lenkijos vadovo teigimu, Vakarų šalys turi imtis „prevencinių priemonių ir griežtai reikalauti atsitraukimo“.

„Prevencinės sankcijos“

Kai kurie Ukrainos pareigūnai nuogąstauja, kad Rusija gali pasinaudoti Baltarusija kaip baze užpulti šalį iš šiaurės. Tuo metu Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka praėjusį mėnesį pareiškė, kad yra pasirengęs leisti šalyje dislokuoti Rusijos branduolinę ginkluotę.

G. Nausėda dar kartą pakartojo, jog regione nerimą kelia stiprėjanti Maskvos ir Minsko karinė integracija.

„Karinių pajėgų mobilizacija, strategija, pastiprinimas gali būti tokie greiti, kad NATO turi turėti atsakomuosius mechanizmus ir algoritmus. Tikiuosi, kad ši nuomonė taps vis plačiau priimtina ir nuo diskusijų pereisime prie konkrečių sprendimų“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Savo ruožtu A. Duda teigė, kad branduolinės ginkluotės perkėlimas į Baltarusiją, prie NATO ir ES šalių, būtų „eilinės agresijos požymis“.

Tuo metu V. Zelenskis pabrėžė, kad ES ir NATO atsakas Rusijai turi būti prevencinio pobūdžio, o ne jau po galimo įsiveržimo į Ukrainą.

„Kas liks po to, kai bus tas puolimas įvykdytas? Štai kur klausimas, – teigė Ukrainos prezidentas. – Manau, kad mąstymas, jog Rusijos prezidentas atsitrauks... Na, aš manau, kad neverta tuo tikėti. Turėtų būti labai galingi prevenciniai žingsniai ir sankcijos, kad jis net negalvotų apie galimybę tą ginkluotę perkelti ar didinti karinę galią.“

Susitikimas rezidencijoje

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovai taip pat aptarė ne tik regiono saugumo ir gynybos, bet ir energetinio saugumo klausimus, atsparumo didinimą hibridinėms grėsmėms – nelegaliai migracijai, kibernetinėms atakoms ir dezinformacijai.

Pirmasis „Liublino trikampio“ susitikimas prezidentiniu lygiu surengtas Hutoje, kur yra įsikūrusi V. Zelenskio žiemos rezidencija.

Taip Ukrainos vadovas siekia pabrėžti tarpusavio šalių bičiulystę ir artimus santykius. Spaudos konferencijoje V. Zelenskis Lietuvos ir Lenkijos prezidentus vadino draugais.

Tiek Lenkija, tiek Lietuva pabrėžė nuosekliai remiančios ir Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, reformų įgyvendinimą ir euroatlantinės integracijos siekius.

Savo ruožtu V. Zelenskis, kalbėdamas apie Ukrainos narystę NATO, paragino Vakarus kuo greičiau suprasti, kad „ne NATO stiprina šalis, o šalys stiprina NATO“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 12 20 15:29
Spausdinti