Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 23 d.


VALSTYBĖS BIUDŽETAS
G. Skaistė: biudžeto deficitas šiemet augs iki 4,9 proc.
BNS
BNS Foto
G. Skaistė.

Biudžeto deficitas šiemet augs ir sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anksčiau buvo numatyta, kad deficitas sieks 3,3 proc.

„Atnaujinus ir įtraukus papildomas išlaidas, numatoma, kad biudžeto biudžeto deficitas šiemet jau ir dėl padidinto krašto apsaugos finansavimo, kur sprendimas jau priimtas – puse procento BVP – ir dėl papildomų išlaidų, kurios įtraukiamos į šį biudžeto pakeitimą, – biudžeto deficitas galėtų būti 4,9 proc. nuo BVP“, – spaudos konferencijoje, kur pristatė Finansų ministerijos parengtą patobulintą 2022 metų valstybės biudžeto projektą, sakė G. Skaistė.

Pasak jos, valdžios sektoriaus skola 2022 metais galėtų būti 43,3 proc. BVP.

Valstybės biudžeto pajamos šiemet augs 734 mln. eurų, o išlaidos – 811,1 mln. eurų. Bendros valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis šiemet sieks 15,1 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,4 mlrd. eurų.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, iš turto realizavimo – 52,8 mln. eurų. Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos didinamos 2 mln. eurų, o pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų – 1,9 mln. eurų.

Atnaujintame „Sodros“ biudžete numatyta, kad fondo pajamos šiemet bus 145,8 mln. eurų didesnės ir sieks beveik 6 mlrd. eurų. Tuo metu „Sodros“ biudžeto išlaidos augs 114,6 mln. eurų iki 5,6 mlrd. eurų.

„Išlaidos didinamos 114,6 mln. eurų, čia patenka ir pensijų didinimas ir atnaujinamos, kai kurios kitos išmokų eilutės“, – sakė G. Skaistė.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs 90,1 mln. eurų ir sieks 4,5 mlrd. eurų, išlaidos – 98,1 mln. eurų iki 4,5 mlrd. eurų.

Pasak G. Skaistės, biudžetas atnaujinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.

„Patobulintas biudžeto projektas parengtas siekiant sušvelninti Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir dėl to kilusios humanitarinės krizės padarinius. Biudžeto projekte numatėme lėšų socialinei ukrainiečių paramai, jų švietimui, sveikatos paslaugoms. Taip pat dėl karo išaugusios infliacijos pasekmių švelninimo priemonėms, kurių dalis buvo pristatyta bendrame 2,26 mln. eurų pakete – energinio kainų šoko amortizavimui, žmonių pajamų didinimui, Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimui“, – pranešime sakė G. Skaistė.

„Likusi atnaujinto biudžeto dalis nukreipta kritinės infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei ES lėšomis bendrai finansuojamiems infrastruktūros projektams“, – pridūrė ministrė.

Tikslinamame biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Ši biudžeto projekto kryptis dalinai sutampa su 2,26 mln. eurų antiinfliacinių priemonių paketu, kurio dalis finansuojama nacionalinėmis lėšomis.

Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos prekių kainoms Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų.

G. Skaistė kartojo, kad jei Vyriausybė nesiimtų jokių veiksmų, tuomet dujų ir elektros kainos buitiniams vartotojams augtų 2-2,5 karto. Tuo metu Vyriausybė siūlo, kad kainos galėtų augti apie 40 proc., o skirtumą kompensuotų valstybė iš nacionalinio biudžeto lėšų.

„Mes norime apsaugoti ir stiprinti žmonių perkamąją galią šiuo sunkiu metu, kai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą itin sparčiai išaugo energijos ir maisto prekių kainos. Todėl siūloma sparčiau didinti senatvės ir šalpos pensijas, mažinti dirbančiųjų apmokestinimą, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą ir jų dydį. Toks kelias yra teisingesnis nei infliaciją tik pučiančios vienkartinės išmokos ar gavėjų pilna apimti nepasiekiančios mokestinės lengvatos“, – pranešime teigė finansų ministrė.

Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų iki 540 eurų numatoma skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą, palyginti su praėjusiais metais.

Senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, o tai reiškia 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Palyginti su 2021 metų sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 eurais.

Didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyta skirti per 30 mln. eurų, išplečiant šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – dar 75,7 mln. eurų. Visų šių išmokų dydžiai, palyginti su 2021 metais, augtų apie 15 procentų.

Išaugus energijos prekių kainoms verslui paramai numatoma skirti 120 mln. eurų, be to, papildomai 9,3 mln. eurų pagalbai nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų.

Iš viso infliacijos pasekmių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui atnaujintame valstybės biudžete numatyta 976 mln. eurų.

Biudžeto pakeitimo projektas bus teikiamas Vyriausybei balandžio 13 dieną, o Seimui pateikti planuojama ketvirtadienį, balandžio 14 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 04 12 11:49
Spausdinti