FotobankasĮ valstybės biudžetą dėl mokesčių lengvatų per metus negaunama apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama, teigia finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų.
„Lengvatų peržiūra apima turbūt vieną trečiąją iš tų 2,2 mlrd. eurų, tokios lengvatos galėtų būtų svarstomos“, – Finansų ministerijos antradienį surengtame pirmajame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime sakė G. Skaistė.
„Iš tų 2,2 mlrd. eurų tikrai liūto dalis yra tokių lengvatų, kurios yra pateisinamos ir svarbios savo socialinio teisingumo aspektu, tarkime, neapmokestinamųjų pajamų dydis ar PVM lengvata receptiniams vaistams, tokių lengvatų neplanuojame peržiūrėti“, – pridūrė ji.
Pasak jos, tai nereiškia, kad trečdalis visų lengvatų būtų naikintinos ar siaurinamos, tačiau būtina turėti bendrą kontekstą, kad būtų galima įsivertinti.
„Ne tik tas papildomas lengvatas, kurias siūlo įvairios interesų grupės, bet pažiūrėti, kiek jos iš tikrųjų kainuoja ir ar tų pačių tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“, – teigė ministrė.
G. Skaistė po darbo grupės susitikimo sakė, kad taip pat bus svarstomos ir pajamų nelygybės mažinimo priemonės.
„Pajamų nelygybės kontekste turbūt bus svarstomi ir vadinamojo „gyvulių ūkio“ klausimai, kaip yra apmokestinamos įvairios verslo formos, galbūt vienomis iš jų yra naudotis palankiau nei kitomis. Planuojame, kad šitas blokas lengvatų bus svarstomas pačioje pabaigoje, kad būtų galima įvertinti platesniame kontekste, turėti holistinį požiūrį į tai, kokie mokestiniai rėžimai yra pas mus, kokios verslo formos ir kokius išskirtinumus jos turi“, – spaudos konferencijoje aiškino G. Skaistė.
„Taip pat įvertinsime ir kitų šalių praktikas, kaip yra mažinama turtinė nelygybė, nes Lietuvoje ir pajamų nelygybė, ir turtinė nelygybė yra gana aukšto lygio“, – pridūrė ji.
G. Skaistės teigimu, galutinis mokesčių peržiūrėjimo tikslas yra užtikrinti adekvatų viešųjų paslaugų ir įsipareigojimų finansavimą.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad Seimo pavasario sesijoje sprendimai dėl mokesčių nebus priimami, nors anksčiau tokios galimybės nebuvo atmetusi.
„Atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumo lygį, kurį kelia dabartinė pandeminė situacija, (...) apsisprendėme šiuo metu daugiau dėmesio skirti pačių lengvatų aptarimui ir išsamiai diskusijai su socialiniais partneriais ir pavasario sesijos metu šių įstatymų projektų dar į Seimą nenešime. (...) Planuojame ateiti į Seimą su konkrečiais aptartais pasiūlymais šiek tiek vėliau“, – darbo grupės susitikime sakė G. Skaistė.
Vėliau ji sakė, kad sprendimai dėl mokesčių turėtų būti priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų. Anot G. Skaistės, metų pabaigoje su biudžeto projektu mokestiniai pakeitimai nebus priimami.
"Drauge su biudžetu mokesčių naujų įvedinėti neplanuojame, todėl tikėtina, kad įstatymų įsigaliojimas visgi būtų nuo 2023 metų. Tikrai neplanuojame įvedinėti mokesčių, kurių įsigaliojimas bus mažiau nei šeši mėnesiai", – spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.
Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje dirbs Prezidentūros, Vyriausybės, Lietuvos banko, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijų, „Investuotojų forumo“, Lietuvos pramonininkų bei Lietuvos verslo konfederacijų bei kitų organizacijų atstovai.
Finansų ministerija išskiria šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis ir savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas.
Antrasis Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimas planuojamas kovo 9 dieną.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
