Europos Komisijos (EK) prezidentas Jeanas Claude’as Junckeris (61 metų) patiria vis didesnį spaudimą atsistatydinti. Ypač jis sustiprėjo po referendumo Jungtinėje Karalystėje, kur ES sulaukė iki šiol neregėto akibrokšto, – neskaitant Grenlandijos išimties, Bendrija visą laiką tik plėtėsi. Britų „ne“ ES parodė, kad problemų prisikaupė išties per daug, tačiau niekas iš Senojo žemyno lyderių nenori prisiimti atsakomybės.
Nepasitenkinimas J. C. Junckeriu kol kas panašus į stiprėjantį murmėjimą Briuselio ir kitų ES sostinių koridoriuose, tačiau kai kurie šalių narių politikai nevengia net oficialiai išdėstyti savo nuomonės. Atviriausiai apie jį atsiliepė Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomíras Zaorálekas. „Šiuo metu nematau, kad EK vadovas yra tinkamas šiam darbui“, – birželio pabaigoje čekų televizijos laidoje pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras. Kai kurie kiti ES valstybių narių (ypač Vidurio ir Rytų Europos šalių) vadovai ar ministrai taip pat reiškė savo nepasitenkinimą J. C. Junckeriu, tiesa, kol kas neoficialiai.
Prieš birželio pabaigoje vykusį ES viršūnių susitikimą net kalbėta, kad iškilus klausimui dėl EK vadovo perspektyvų gali susiformuoti ir ryškesnė opozicija. EK prezidentas ypač kritikuotas dėl to, kad ne tik neprisidėjo prie pozityvesnio Bendrijos įvaizdžio formavimo Jungtinėje Karalystėje prieš referendumą, bet ir itin kategoriškai skubino britus kuo anksčiau „išmesti“ iš ES, kai paaiškėjo balsavimo rezultatai. Tokiam požiūriui nepritarė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri niekada nejautė simpatijos kartais ES juokdariu vadinamam J. C. Junckeriui. „Esama nemažai pavyzdžių, kai EK nesielgė teisingai. Ryškiausias pavyzdys – migracijos krizė. Tačiau yra ir daugiau pavyzdžių, jų būtų ilgas sąrašas“, – ES naujienų portalui „Euractiv“ kalbėjo vienas neįvardytas diplomatas. Anot jo, EK turėjo prisiimti atsakomybę dėl „Brexit“ rezultatų, o ES lyderiams reikia nuspręsti ir dėl J. C. Junckerio tinkamumo toliau eiti pareigas.
Būsimose derybose dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos dabartinis EK vadovas gali būti neformaliai nustumtas į šoną ir daugiau funkcijų perduota ES Tarybos prezidentui Donaldui Tuskui. Tokie požymiai išryškėjo jau birželio pabaigoje, kai A. Merkel prieš ES viršūnių susitikimą neformaliai susitiko su Prancūzijos prezidentu François Hollande’u, Italijos premjeru Matteo Renzi ir D. Tusku, o J. C. Junckerį paliko nuošalyje.
Briuselyje sklando gandai, kad J. C. Junckeris gali ir pats pasitraukti dėl sveikatos. Dar prieš paskiriant jį vadovauti EK nemažai kalbėta, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Tokie įtarimai sustiprėjo ir užfiksavus kelis epizodus oficialiuose renginiuose, kai J. C. Junckeris itin familiariai bendravo su ES vadovais, lindo su jais bučiuotis ar stengėsi paplekšnoti. Vis dėlto EK prezidento pasitraukimo nepalaiko kairiųjų partijų dominuojamas Europos Parlamentas, nes tektų perdalyti postus ir kitose Bendrijos institucijose, kad būtų užtikrinta beveik šventai saugoma senųjų ir naujųjų ES narių bei kairiųjų ir dešiniųjų partijų pusiausvyra.
