ES TarybaPirmadienį priimtose ES Užsienio reikalų tarybos išvadose smerkiami Rusijos kariniai veiksmai ir bandymai dalyti Europą į įtakos sferas bei kartu išreiškiamas palaikymas Ukrainai. Vis dėlto dokumente nėra žodžio „sankcijos“. Minima, kad tolesnė Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą sulauks „didžiulių pasekmių ir labai daug kainuos“.
„Tai yra ir sektorinės, ir individualios ribojimo priemonės, kurios turėtų būti priimtos bendradarbiaujant su partneriais. ES jau paspartino pasirengimo darbus šia linkme“, – sakoma dokumente.
Lietuvos pozicija buvo įrašyti žodį „sankcijos“, tačiau kilo daug diskusijų tarp diplomatų ir buvo surastas „diplomatinis“ sprendimas.
„Diskusijoje kai kurie ministrai minėjo vienus ar kitus punktus, kaip jie matytų sankcijas, bet išvadose konkretybių atsisakyta. Mano pozicija principinė ir nuo pat pradžių buvo tokia: jeigu Europa ar Vakarai duoda pažadą, kad sankcijos Rusijai bus nepakeliamos, tai negalima sudaryti tokios situacijos, kai tos sankcijos galėtų būti nesunkiai pakeltos, prasidėjus kariniam konfliktui. Reikia išlaikyti savo duotą žodį, todėl nuo stalo neturi būti nuimtos jokios galimybės“, – žurnalistams Briuselyje savo poziciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, priemonių pasiūlymai jau yra ir jie derinami. Taip pat esą turėtų būti atsižvelgta į konkrečius Rusijos veiksmus – ar tai karinė agresija, kibernetinis puolimas, ar perversmo Ukrainoje organizavimas.
Po ministrų susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis savaip paaiškino, kodėl žodžio „sankcijos“ išvadose neliko: „Dalis atgrasymo yra informacijos nesuteikimas. Tad nesijaudinkite, priemonės bus priimtos ir įgyvendintos tam tikru laiku, jei jis ateis.“
Kitas šalių narių argumentas buvo jų vidinė politinė rinka, kad per anksti išaiškėjus konkrečioms sankcijoms valstybėse nekiltų pasipiktinimas ir spaudimas joms pritarti ar atmesti.
Dar prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą pasipylė daug kritiškų vertinimų dėl Vokietijos, kuri jau blokavo ginklų tiekimą Ukrainai, požiūrio. ES diplomatijos vadovas J. Borrellis pirmadienį ryte, prieš pat Užsienio reikalų tarybą, net sulaukė klausimo, ar Vokietija yra „patikimas partneris“, kalbant apie sankcijas Rusijai. Į tai J. Borrellis kaip visada atsakė diplomatiškai, kad visos ES narės yra patikimos partnerės.
„Vokietijos užsienio reikalų ministrė savo pasisakyme teigė, kad ta informacija, kurią mes girdime viešumoje, neatitinka Vokietijos vyriausybės oficialios pozicijos. Vokietija pasisako itin griežtai ir aiškiai už bendrą Vakarų laikyseną, už bendrą transatlantinę laikyseną ir ieško visų būdų, kaip ją stiprinti“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo ir G. Landsbergis.
Kitų ES valstybių požiūris į sankcijas Rusijai taip pat nėra visiškai aiškus. Ispanijos devynios kairiosios partijos, tarp jų įeinanti į koaliciją, kreipėsi į premjerą, kad būtų atšaukta ispanų misija Juodojoje jūroje bei Bulgarijoje ir kad Madridas pasitrauktų iš NATO. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjártó metų pabaigoje iš Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo rankų gavo Draugystės ordiną, o premjeras Viktoras Orbanas planuoja vizitą į Maskvą vasario mėnesį.
Pirmadienį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat pranešė, kad ES skubiai rengia 1,2 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketą.
„Šis paketas dabar padės Ukrainai patenkinti savo finansinius poreikius dėl konflikto“, – pareiškė U. von der Leyen ir paragino ES nares bei Europos Parlamentą „kiek įmanoma greičiau“ patvirtinti šią pagalbą.
