Kai kuriuos protestus numatyti yra sunku. Mažai kas prieš metus būtų pasakęs, kad lapkritį bus protestuojama prieš vaikų teisių apsaugos institucijas, o mokytojai netgi užims Švietimo ir mokslo ministeriją.
Tačiau galime būti tikri, kad artėjantis rinkimų maratonas, neparengtos reformos ir senkanti įvairių visuomenės grupių kantrybė vis dažniau žmones gins į gatves.
Kovo 11-ąją bus rengiamas nacionalistų paradas, kuriam, be abejonės, oponuos kairiųjų pažiūrų protestuotojai. Birželio 8 d. vyksiančios LGBT eitynės „Baltic Pride“ taps priežastimi į gatves išeiti dešiniesiems radikalams. Gegužę turėtų vykti referendumas dėl dvigubos pilietybės, galintis sulaukti aktyvaus tautines idėjas palaikančių organizacijų nepasitenkinimo.
2019 m. protestuotojų dėmesys neabejotinai nukryps ir į pertvarkomas viešąsias erdves bei naujas statybas. Per pastaruosius pusantrų metų aršūs ginčai vyko dėl Vilniaus Lukiškių aikštės, Reformatų parko, Klaipėdoje – dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos, be to, piktintasi kertamais medžiais Kaune ir mažesniuose miestuose, Labanoro girioje. Bent mažų protestuotojų kuopelių nekilnojamojo turto plėtotojai bei savivaldybės turėtų laukti ir 2019 m. Nepasitenkinimas jau kyla, pavyzdžiui, dėl milžiniškų teismo rūmų Vilniuje ar „dangoraižių“ statybos mažaaukščiuose Kauno Šančiuose.
Kas į gatves išves dažniausiai internete protestuojančią jaunąją kartą? Kaip matėme 2018 m., arba gyvūnų teisės (aktyvūs buvo prieš kailių fermas kovojančios organizacijos „Tušti narvai“ atstovai ir jų rėmėjai), arba Andrius Tapinas, surengęs mitingą „Mes kaltinam“.
2018-aisiais protestavo ir žurnalistai (dėl ištrinto Vyriausybės pasitarimo įrašo), o prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) – kraštutiniai dešinieji, kurių požiūriu, nacionalinis transliuotojas yra šališkas. Eterio vertė rinkimų metais nepaprastai pakyla, todėl nereikėtų atmesti scenarijaus, kad visiškos LRT kontrolės neperėmę valdantieji pasinaudos jiems prijaučiančiomis grupėmis, siekdami paspausti nepaklusnius žurnalistus.
Galbūt 2019 m., padrąsinti rudeninio mokytojų streiko, pavasariop Nacionalinį egzaminų centrą gali apgulti nepatenkinti abiturientai.
Kita jaunimui aktuali tema – brandos egzaminų rezultatai – yra tiksinti bomba. Kone kiekvienais metais įvyksta mažiausiai po vieną užduočių nutekinimo skandalą, tačiau galbūt 2019 m., padrąsinti rudeninio mokytojų streiko, pavasariop Nacionalinį egzaminų centrą gali apgulti nepatenkinti abiturientai.
Sunku prognozuoti, kokie įvykiai sukrės pasaulį, tačiau, žvelgiant iš 2018 m. perspektyvos, galima tikėtis protestų prie Rusijos ambasados, o surežisuotų šalies kaimynės parlamento rinkimų proga – ir prie Baltarusijos.
2019 m. sausio 1 d. įsigalioja Pranešėjų apsaugos įstatymas, kuriuo įtvirtinama pranešėjų apsauga ir konfidencialumas. Tai gali atverti daugybę piktžaizdžių versle ir valdžios įstaigose, kurios pykdys visuomenę ir ragins žmones rodyti savo poziciją išėjus į gatves.
Neringos Venckienės ekstradicijos klausimas 2018 m. lapkričio pabaigoje dar nebuvo išspręstas, tačiau jei taip įvyktų, galima tikėtis „violetinės“ minios oro uoste ir prie valstybės institucijų.
Gytis Kapsevičius yra žurnalo IQ apžvalgininkas. Šis straipsnis buvo publikuotas IQ ir „The Economist“ prognozių leidinyje „Pasaulis 2019“.
