FotobankasRinkimų sistemos Lietuvoje bus peržiūrėtos, tačiau judinti prezidento rinkimų tvarkos nevertėtų
Naujajai Seimo daugumai ėmus svarstyti parlamento rinkimų sistemos pakeitimus, o neseniai ir Konstituciniam Teismui nutarus, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pasigirdo kalbų, tiesa, labiau užkulisiuose, ir apie prezidento rinkimų sistemos pokyčius. Esą galbūt ir valstybės vadovą galėtų rinkti Seimas, o ne piliečiai.
Priešingai negu nepriklausomų valstybių pamatus kartu klojusios Latvija ir Estija, Lietuva pasuko kiek kitu keliu ir prezidentą galiausiai nusprendė rinkti tiesioginiuose rinkimuose, pirmieji įvyko 1993 m. vasarį. Tai sukūrė ir kiek kitokią valstybės valdymo formą nei kitose Baltijos šalyse, ir suteikė didesnius įgaliojimus prezidentui.
Diskusijas dėl prezidento rinkimų sistemos mena ir vienas Konstitucijos autorių, teisininkas Vytautas Sinkevičius: „Ta idėja nėra nauja. Rengiant Konstituciją vienas iš variantų buvo Seimui rinkti prezidentą.“ Konstitucija prezidentui suteikia parlamento kontrolės svertus – jis gali vetuoti įstatymus. Nors veto gali būti atmestas, tiesiogiai išrinktas prezidentas turi ir moralinį autoritetą, o tai sukuria spaudimą parlamentui.
