JAV vadovas Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją švaistėsi skambiais pažadais, tačiau jo pastangos suburti rimtą komandą ir įsiklausyti į pripažintų institucijų rekomendacijas leidžia manyti, kad jis nevaldys kaip beprotis. Taip IQ apžvalgininkui Simui Čelutkai teigė organizacijos „Atlaso tinklas“ (JAV) prezidentas Alejandro A. Chafuenas.

– Kaip vertinate D. Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose? Ar ji buvo netikėta? – Pirmiausia, D. Trumpo pergalė manęs taip nesukrėtė kaip daugumą kolegų. Pačioje kampanijos pradžioje, kai tik paskelbė sieksiantis JAV prezidento posto, buvo akivaizdu, kad jis norėjo sustiprinti savo verslo akcijas. Kampanijai įsibėgėjant, D. Trumpas įsitikino, jog JAV politikoje yra aiški niša, kurios niekas dar nebuvo užpildęs. 2010 m. žinomas amerikiečių sociologas Charlesas Murray parašė knygą „Coming Apart“ („Išsiskyrimas“), kurioje moksliškai pagrindė tezę, kad Jungtinėse Valstijose sparčiai gilėja praraja tarp ekspertų klasės, kuri gyvena Vašingtone ir Niujorke, turi daktaro diplomus ir bendrauja išskirtinai su tai pačiai klasei priklausančiais pasaulio elito atstovais, ir platesnės darbininkų klasės. Šių dviejų gyventojų grupių kasdienybė, tikslai, rūpesčiai ir lūkesčiai kardinaliai skiriasi. D. Trumpui paskelbus apie kandidatavimą, kolegoms sakiau, kad tai tikrai prives prie didžiulio tripartinės sistemos, kuriai priskiriu demokratus, respublikonus ir libertarus, sukrėtimo. Šis procesas prasidėjo su ekonomikos krize, tuomet ėmė augti populistinės jėgos Europoje, galiausiai įvyko „Brexit“. Tad ne, man D. Trumpo pergalė tikrai nebuvo netikėta. Mane stebina kiti dalykai, visų pirma, D. Trumpo komandos narių paieškos. Jis pasikvietė pačių gabiausių asmenų, kuriuos gali pasiūlyti mūsų politinė sistema, pradedant viceprezidentu Mike’u Pence’u. Su šiuo žmogumi dirbau, kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis ėjo idėjų kalvės Indianos politinės analizės fondo prezidento pareigas. M. Pence’as nuoširdžiai palaiko laisvosios rinkos ekonomikos modelį, yra labai kritiškas JAV centrinio banko politikos atžvilgiu, be to, tikras džentelmenas. Vis daugiau mano draugų ir kolegų po D. Trumpo pergalės ėmė drąsiau reikšti atsargią paramą naujajam šalies prezidentui. Žinoma, jiems nepatinka D. Trumpo retorika, įtarimą kelia jo biografijos faktai ir protekcionistiniai ekonominiai užmojai. Tačiau pagaliau atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis iš esmės palaiko laisvosios rinkos plėtrą, pasisako už moksleivių krepšelius ir kitas iniciatyvas, kurias remia laisvosios rinkos šaukliai. Nemažai įtakingų konservatyvių vadinamųjų smegenų centrų šiuo metu aktyviai talkina D. Trumpo administracijai, padeda kurti politinę programą. Šie ženklai rodo, kad D. Trumpas neturėtų valdyti kaip beprotis ar populistas, visiškai ignoruojantis ekspertų balsą. Kaip ekonomistas tvirtai pasisakau už laisvąją prekybą, todėl dalis per kampaniją D. Trumpo išsakytų protekcionistinių pažadų man kelia nerimą kaip ir faktas, kad jo pergalę nulėmė balsai amerikiečių, kurių finansinę padėtį ir lūkesčius neigiamai paveikė JAV įsitvirtinęs globalizacijos modelis.

D. Trumpas, kaip joks kitas JAV prezidentas nuo R. Reagano laikų, pasiryžęs sumažinti reguliavimą, nurėžti mokesčius korporacijoms ir sumažinti biudžeto deficitą.

Kita vertus, nereikėtų ignoruoti fakto, jog D. Trumpas, kaip joks kitas JAV prezidentas nuo Ronaldo Reagano laikų, pasiryžęs sumažinti reguliavimą, nurėžti mokesčius korporacijoms ir sumažinti biudžeto deficitą. Per pastaruosius metus JAV biudžeto deficitas smarkiai išaugo, pradedant George’o W. Busho ekonomikos politika, o ypač valdant Barackui Obamai, kuris prie jau esamo deficito pridėjo apie 9 trln. dolerių – tai daugiau nei visi iki B. Obamos valdę prezidentai kartu sudėjus. – Vienas esminių per kampaniją D. Trumpo duotų pažadų – grįžti prie gamybos ekonomikos modelio. Ar tai įgyvendinama? Ar jis rimtai nusiteikęs didinti JAV pramonės apsukas? – Manau, kad jis tik iš dalies rimtai nusiteikęs tai padaryti. Hillary Clinton elgėsi panašiai: viena kalbėjo bankininkams, kita – paprastiems rinkėjams, taip pat akcentavo būtinybę sukurti kuo daugiau darbo vietų pramonės sektoriuje. Kadangi turime liaudies demokratiją su itin išplėstomis centrinės valdžios galiomis, kandidatai priversti atsargiai formuluoti pažadus ir pasiūlymus. Net D. Trumpas nepalietė kai kurių itin jautrių klausimų, pavyzdžiui, socialinės apsaugos sistemos reformos. Ją būtina pertvarkyti, tačiau prie išmokų pripratęs elektoratas nepriima šios sistemos reformos idėjos. Esu tikras, kad naujasis prezidentas pasistengs sukurti daugiau darbo vietų pramonės sektoriuje, tačiau jam derėtų suvokti, kaip veikia šių dienų ekonomika. Žinoma, pramonė vis dar užima svarbią vietą mūsų ūkyje, tačiau didesnę reikšmę turi paslaugų ir ypač technologijų sektoriai. Tikiuosi, kad šiais klausimais D. Trumpo požiūrį paveiks jo komanda, kurioje jau dabar dirba keli labai patyrę ir įtakingi asmenys, garsėjantys teigiamu požiūriu į laisvąją prekybą ir imigraciją. Sunkiai įsivaizduoju, kad naujasis prezidentas galėtų nuspręsti iš šalies išvaryti vokiečių, japonų ar britų bendroves. Protekcionizmas yra neabejotinai didžiausią nerimą keliantis D. Trumpo administracijos politikos vektorius. Man apmaudu, jog už JAV ribų nedaug kas atkreipė dėmesį į prezidento patarėjų komandą, kurią nemaža dalimi formuoja garbingų ir solidžių organizacijų atstovai. Protekcionizmas ir nacionalizmas pamažu tampa visuotine tendencija ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir kituose žemynuose. Mačiau, kaip gimsta populizmas Lotynų Amerikoje – Venesueloje ar mano gimtojoje Argentinoje.

Kai finansų ir politikos elitas sukuria sistemą, suprantamą ir naudingą tik jam, milžiniški visuomenės sluoksniai pasijunta nesaugūs, užmiršti ir pikti, kad jų interesai ignoruojami arba atvirai paminami.

Kai finansų ir politikos elitas sukuria sistemą, suprantamą ir naudingą tik jam, milžiniški visuomenės sluoksniai pasijunta nesaugūs, užmiršti ir pikti, kad jų interesai ignoruojami arba atvirai paminami. Tas pats vyksta Europoje – pažvelkite į Vengriją ir Lenkiją. Didysis iššūkis – grąžinti darbuotojų pasitikėjimą savimi ir sistema. Būdamas Vašingtono ekspertų bendruomenės narys, esu individualistas ir pasisakau už verslą, tačiau pradedu suprasti, kad už mūsų bendruomenės ribų esantys piliečiai gyvena kitoje realybėje, rūpinasi visai kitais dalykais. Manau, jog D. Trumpas šį skirtumą supranta daug geriau nei tūlas Vašingtono idėjų kalvės analitikas. – Nagrinėjant Vakarų pasaulyje pozicijas stiprinančių populistinių judėjimų retoriką, į akis krinta faktas, kad jų ideologija gana eklektiška. Tai ypač galioja nuomones dažnai kaitaliojančiam naujajam JAV prezidentui. Atrodo, jog populistams pavyksta pervilioti rinkėjų ir iš centro kairės, ir iš centro dešinės partijų. Ar vis dar gyvename aiškiai ant kairės–dešinės vertybinės ašies struktūruotame pasaulyje? – Šiandien vertybinės takoskyros nebėra tokios aiškios. Vis daugiau Respublikonų partijos rinkėjų yra konservatyvių moralinių pažiūrų, tačiau jie nebe taip nusistatę prieš valdžios kišimąsi į ekonomiką, t. y. kur kas labiau palaiko sprendimus daugiau biudžeto lėšų skirti socialinės paramos programoms. Šie rinkėjai taip pat gerokai pavargę nuo karinių intervencijų, tačiau joms prasidėjus trokšta skambių pergalių. D. Trumpas mąsto panašiai: užsienio politikoje jis izoliacionistas, tačiau pažiūrėkite, kaip po jo pergalės į viršų šoktelėjo JAV gynybos bendrovių akcijos. Naujasis prezidentas vengs karinių intervencijų, bet jei šalies interesai bus pažeisti, jis reaguos ryžtingai. Valstybės vadovą supantys asmenys, tarp jų ir paskirtasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas T. Flynnas, nėra kokie nors Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikai. – Daugelis turi abejonių dėl M. T. Flynno, kuris dažnai pasirodo Kremliaus propagandos kanalo RT laidose, yra vakarieniavęs su V. Putinu. – Kartu su Michaelu Ledeenu parašytoje knygoje „The Field of Fight“ („Kovos laukas“, 2016 m.) M. T. Flynnas Rusiją mini tarp tokių šalių kaip Iranas, Šiaurės Korėja ir Kuba, kurios, jo požiūriu, sudaro naująją blogio ašį. M. T. Flynnas daugiausia dėmesio skiria islamiškojo terorizmo iššūkiui, bet reikia turėti omenyje, kad 25 proc. ISIS kovotojų atvyksta iš buvusių SSRS šalių. Taip, jis sako, kad mums reikia keisti požiūrį į Rusiją, tačiau tikrai negalvoja, kad rusai yra geruoliai. M. T. Flynnas man primena gatvės kovotoją ar chuliganą, kurio požiūrį D. Trumpo administracijoje, tikiuosi, atsvers šaltesni, analitiškesni ir nuosaikesni pareigūnai. A. A. Chafueno vizitinė kortelė Gimė 1954 m. Argentinoje. Mokėsi ir dėstė Argentinos katalikiškajame universitete. Nuo 1980 m. „Mont Pelerino“ draugijos narys. Nuo 1991 m. laisvosios rinkos institutus vienijančio „Atlaso tinklo“ vadovas ir prezidentas. Actono religijos ir laisvės studijų instituto valdybos narys. Reguliariai rašo į forbes.com. 2003 m. išleido knygą „Faith and Liberty“ („Tikėjimas ir laisvė“).