Lietuvos mokslininkai baigia tyrimus ir tikisi dar šiemet paskelbti, kad ant Gedimino kalno Vilniuje vieni iš rastų palaikų priklauso 1863 metų sukilimo vadui Zigmantui Sierakauskui.

Politikai savo ruožtu pradeda diskusijas, kur reikėtų juos palaidoti. Šią savaitę Seimo vadovybė svarstė parlamentaro konservatoriaus Emanuelio Zingerio pasiūlymą Z.Sierakausko palaikus palaidoti Antakalnio kapinėse Vilniuje – šalia kitų kovotojų už nepriklausomybę. Tačiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis iškėlė idėją, kad tinkamiausia vieta vieno iš sukilimo vadų palaikams atgulti amžinojo poilsio būtų Vilniaus arkikatedra bazilika.

Istorikas abu pasiūlymus kritikuoja ir nurodo, anot jo, dvi idealias vietas sukilėliams palaidoti – istorines Rasų arba Bernardinų kapines Vilniuje.

Istorikas abu pasiūlymus kritikuoja ir nurodo, anot jo, dvi idealias vietas sukilėliams palaidoti – istorines Rasų arba Bernardinų kapines Vilniuje. Pasiūlymų įvairovė Seimo narys konservatorius E.Zingeris raštu kreipėsi į parlamento valdybą, prašydamas įvertinti galimybę perlaidoti Z.Sierakausko palaikus Vilniaus Antakalnio kapinėse – Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių aukų kaimynystėje. Anot politiko, Z.Sierakauskas kovojo už išsilaisvinimą iš Rusijos imperijos bei Lietuvos ir Lenkijos valstybės atkūrimą. Be to, jis norėtų, kad prieš perlaidojant palaikus Seimo rūmuose būtų surengta atsisveikinimo ceremonija. „Taip pat, baigus tyrimus dėl tapatybės, siūlau apsvarstyti galimybę Z.Sierakauską ir jo bendražygius pašarvoti Seime, sudarant galimybę visuomenei pagerbti jų atminimą prieš juos perlaidojant. Atkuriamasis Seimas tęsė kovą už Lietuvos laisvę ir ją laimėjo 1990 metais. Tam tam pačiam tikslui – kovai už Lietuvos laisvę – Z.Sierakauskas ir jo bendražygiai didvyriškai atidavė savo gyvybes. Todėl Seimas yra tinkamiausia vieta juos pagerbti“, – įsitikinęs E.Zingeris. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis BNS sakė, kad tikrai reikia ieškoti tinkamiausios vietos palaidoti carinės Rusijos nužudytiems sukilėlių palaikams, tačiau abejojo, kad tam tinka Antakalnio kapinės. „Manau, kad su visa pagarba reikėtų elgtis su to žmogaus palaikais ir ieškoti tinkamiausios vietos palaikams ir pagerbti, ir pašarvoti. Manau, kad tai galėtų būti istoriniai mūsų pastatai, susiję su jo paties istorija. Tuo metu Katedra jam taip pat buvo šventovė“, – svarstė parlamento vadovas. Jis nepritarė sumanymui atsisveikinimo ceremoniją surengti parlamento rūmuose. „Norėčiau nesvarstyti tokios versijos. Vis dėlto čia ne tam skirta erdvė. Pagarbą galima atiduoti įvairiais būdais, nebūtinai palaikus atnešant į čia“, – sakė V.Pranckietis. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis teigė, kad šis klausimas komitete nesvarstytas, jis neturi ir asmeninės pozicijos. „Manau, reikia tikrai visuomenės nuomonės šiuo klausimu atsiklausti, tai yra labai svarbu“, – BNS sakė R.Karbauskis. Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas savo ruožtu pabrėžė, kad Z.Sierakausko palaikų atradimo svarba – didelė, ypač valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste, todėl svarbu išsamiai išdiskutuoti, kaip pagerbti vieną iš 1863 metų sukilimo lyderių.

„Manome, kad šiai akimirkai, diskusijų etape, visos idėjos yra svarstytinos. Svarbiausia, kad pasirinkta idėja telktų, o ne skaldytų, būtent todėl labai svarbu, kad idėjos nebūtų siūlomos vienašališkai, skubotai ir neišdiskutavus“, – pažymėjo V.Bachmetjevas.

„Manome, kad šiai akimirkai, diskusijų etape, visos idėjos yra svarstytinos. Svarbiausia, kad pasirinkta idėja telktų, o ne skaldytų, būtent todėl labai svarbu, kad idėjos nebūtų siūlomos vienašališkai, skubotai ir neišdiskutavus“, – pažymėjo jis. Tinkamiausios kapinės – Rasų ir Bernardinų Istorijos instituto daktaro istoriko Algimanto Kasparavičiaus teigimu, vis dėlto tinkamiausia vieta didvyriams palaidoti būtų kapinės, o ne bažnyčia. „Kalbant konkrečiai apie Z.Sierakausko laidojimo vietą, manyčiau, kad ir istoriškai, ir kultūriškai geriausios vietos galėtų būti dvi. Pirmiausia turėtume kalbėti apie kapines. Jokiu būdu ne Antakalnio kapines, bet Rasų kapines – jos yra istorinės, praktiškai yra to paties laikmečio, bendraamžės su Z.Sierakausku, – BNS sakė istorikas. – Antra puiki vieta galėtų būti Bernardinų kapinės Užupyje. Vis dėlto tai buvo lenkų kultūros žmogus, iš esmės lenkas, juo save laikęs, taip fiksuota dokumentuose, mes gerbiame jo atminimą.“ „Tai dvi idealiai tinkančios laidojimo vietos: abi yra prestižinės kapinės, abi yra istorinės kapinės, tampriai susijusios su bendra Lietuvos ir Lenkijos kultūrine praeitimi, kultūrine ir istorine atmintimi. Šiuo atveju ieškoti tinkamesnės vietos būtų savotiška politikė erezija“, – sakė istorikas. A.Kasparavičius atkreipė dėmesį, kad Antakalnio kapinės susiformavo sovietmečiu, o bažnyčia išvis nėra tinkama vieta buvusio kariškio palaikams: „Kalbėti apie Katedrą arba kurią nors kitą Vilniaus bažnyčią nelabai tiktų, nes šiuo atveju kalbame apie sukilėlį, apie kariškį, apie politinį veikėją. Praktikos laidoti bažnyčioje, ypač praėjus tokiam laikui, aš tiesą sakant, nelabai matyčiau galimybės. Nežinau, kaip į tai žiūrėtų katalikų Bažnyčia“. Vilniaus arkivyskupijos kurija neatsakė tiesiai į BNS klausimą, kaip vertina siūlymą Z.Sierakauską palaidoti Vilniaus arkikatedroje. Kurijos komunikacijos koordinatorė Živilė Peluritienė tepasakė, kad „tokių iškilių asmenybių, kaip Z.Sierakausko, palaikų amžinam poilsiui pagal nusistovėjusią tradiciją yra skirtos Antakalnio kapinės“. Stengiamasi identifikuoti visus Liepos viduryje pranešta, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai, atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje, aptiko keletą palaikų. Pirminiais duomenimis, vienas iš mirusiųjų gali būti 1863 metų sukilimo vadas Z.Sierakauskas.

Liepos viduryje pranešta, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai, atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje, aptiko keletą palaikų. Pirminiais duomenimis, vienas iš mirusiųjų gali būti 1863 metų sukilimo vadas Z.Sierakauskas.

Manoma, kad tai jo palaikai buvo užkasti atskiroje duobėje. Prie jų rastas medalikėlis, o ant dešinės rankos – auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. Pasak mokslininkų, būtent šis radinys juo užvedė ant kelio. Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas BNS teigė, kad dėl Z.Sierakausko tapatybės abejonių praktiškai nebėra. „Iš principo nebėra. Mes naudojame šį atvejį savo metodikoms testuoti“, – tvirtino jis. Profesoriaus teigimu, jau šiemet gali būti oficialiai paskelbta, kad rasti Z.Sierakausko palaikai. Kol kas universiteto antropologai yra ištyrę 11-a ant Gedimino kalno rastų palaikų. R.Jankausko teigimu, iš viso jų turėtų būti 21. Stengiamasi identifikuoti visus palaikus. „Galutinės išvados bus daromos, kai sulauksime paskutinių palaikų, nes ne visi dar iškasti. Dabar turime 11 palaikų, o sąraše yra 21“, – sakė profesorius. „Stengsimės visus identifikuoti, einame atmetimo keliu. Greičiausiai visų (identifikuoti) ir nepavyks, kai kurių ir fotografijų nėra. Iš viso yra septynių asmenų fotografijos, pagal kurias sugretinimas atliekamas“, – aiškino R.Jankauskas. Kultūros ministerijos duomenimis, lauko tyrimai turi būti baigti rugsėjo pabaigoje, o laboratoriniai tyrimai – kitų metų pradžioje. Tyrimus vykdo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Manoma, kad ant Gedimino kalno aptikti palaikai užkasti XIX amžiaus antroje pusėje. Atkasti keli griautiniai kapai, kuriuose palaidota po kelis žmones. Dauguma mirusiųjų užkasti nepagarbiai, su už nugaros surištomis rankomis, apipilti kalkėmis. Viename dvigubame kape aptikta kulka. Jau nustatyta, kad tokiu būdu palaidoti 1863–1864 metų sukilimo dalyviai, nubausti mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.