Alfa.ltLietuva ketvirtadienį prisijungė prie Vokietijos iniciatyvos sukurti bendrą priešraketinį Europos priešraketinį skydą. NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje 15 sąjungininkių pasirašė ketinimų protokolą dėl bendro oro gynybos sistemų, tokių kaip „Arrow 3“ ir „Patriot“ kategorijai, pirkimo.
„Šis įsipareigojimas dar svarbesnis šiandien, kai matome negailestingas ir beatodairiškas Rusijos raketų atakas Ukrainoje, per kurias žūsta civiliai gyventojai ir naikinama svarbiausia infrastruktūra. Šiomis aplinkybėmis labai palankiai vertinu Vokietijos lyderystę pradedant Europos dangaus skydo iniciatyvą“, – sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoană.
Jis pridūrė: „Naujosios priemonės, visiškai sąveikios ir sklandžiai integruotos į NATO oro ir priešraketinės gynybos sistemą, labai sustiprintų mūsų gebėjimą ginti Aljansą nuo visų oro ir priešraketinių grėsmių.“
Iniciatyvą sujungti įvairias Europos gynybos sistemas į žemyno priešraketinį skydą, kad būtų galima rasti veiksmingesnį ir ekonomiškesnį sprendimą, O. Scholzas pasiūlė rugpjūčio 29 d. sakydamas kalbą Prahoje. Prie jos prisijungė 14 Europos šalių: Jungtinė Karalystė, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Suomija, Norvegija, Lietuva, Latvija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Nyderlandai, Vengrija.
Bendros Europos oro erdvės gynybos sistemos idėja ypač sulaukė atgarsio tarp Rytų Europos šalių, nerimaujančių dėl V. Putino grasinimų toliau eskaluoti padėtį ir panaudoti branduolinį ginklą. Oro gynyba yra viena didžiausių Lietuvos gynybos bėdų.
Teigiama, kad „Europos dangaus skydo“ pagrindą sudarys Izraelio ir JAV kuriama raketų perėmimo sistema „Arrow 3“ (egzoatmosferinė hipergarsinė antibalistinė raketa, kurios skrydžio nuotolis gali siekti iki 2400 km) ir garsiosios „Patriot“ sistemos. Minėtų priešraketinių baterijų dislokavimas keliose valstybėse potencialiai leistų užtikrinti išsamesnę ir ekonomiškesnę Europos dangaus apsaugą.
Pasak leidinio „Der Spiegel“, Prancūzija ir Lenkija jau atmetė Vokietijos pasiūlymą. Lenkija pareiškė, kad vietoj to sukurs savo oro gynybos sistemą, o Prancūzija, užuot pasirinkusi įprastines priešraketines sistemas, labiau pasikliauja savo branduolinio arsenalo atgrasomuoju poveikiu.
