Po antradienį–trečiadienį Briuselyje vykusio NATO gynybos ministrų susitikimo Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atrodė patenkintas. Pasak jo, pagrindinė diskusijų tema – liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, kuriame laukiame ir svarbių sprendimų Lietuvai.
„Ši sesija buvo įvardyta kaip skirta Vilniaus viršūnių susitikimui“, – Lietuvos žurnalistams NATO būstinėje trečiadienį kalbėjo ministras ir pridūrė, kad tarp temų – ir gynybos finansavimo didinimas.
„Šalys išsakė savo pozicijas, absoliuti dauguma už tai, kad būtų pasiektas 2 proc. riboženklis kaip apatinė riba. Žinoma, yra tokių valstybių, kurios to negali pasiekti dėl objektyvių aplinkybių (pvz., Liuksemburgas), bet absoliuti dauguma pritarė. Kaip buvo pasakyta šio susitikimo metu, išlaidų gynybai didinimas – tai investavimas į NATO ateitį“, – teigė A. Anušauskas, kuris anksčiau minėjo, kad Lietuva irgi pritaria 2 proc. nuo BVP gynybai „grindų“, t. y. mažų mažiausiai, nustatymui.
Tokios pat nuomonės laikosi ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Po gynybos ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje jis teigė, kad šiuo metu daugiau šalių gynybai skiria bent 2 proc. savo BVP. 2022 m. Europos sąjungininkės ir Kanada jau aštuntus metus iš eilės didino gynybos išlaidas, papildomai investuodamos 350 mlrd. JAV dolerių.
„Tačiau reikia nuveikti daugiau, – kalbėjo jis, o vėliau pridūrė: – Nuo 2 proc. kaip lubų turėtume pereiti prie 2 proc. kaip grindų.“
Gynybos finansavimo didinimas NATO narėms turėtų padėti atkurti resursus, kuriuos jos perdavė Ukrainai, atnaujinti ginkluotę bei padidinti investicijas į gynybos pramonę.
„Persvara technologinė prieš tokį potencialų agresorių kaip Rusija turi ne mažėti, ji turi didėti ir į tai reikia investuoti nemažus išteklius“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Jis pridūrė, kad gynybos ministrai sutarė dėl kito labai svarbaus klausimo Lietuvai – NATO gynybos planų.
„Vilniaus viršūnių susitikimas pasižymės ir tuo, kad bus tvirtinami regioniniai gynybos planai. Mes žengsime į kitą planavimo etapą“, – sakė A. Anušauskas. Per ministrų susitikimą NATO narės pritarė gairėms, o patys planai bus patvirtinti Vilniaus viršūnių susitikimo metu.
„Dabar pagal tas gaires planai per artimiausius kelis mėnesius bus pabaigti“, – teigė ministras ir atsisakė plačiau atsklesiti planų detales.
Planams priskiriamos konkrečios pajėgos, numatoma, kaip jos judės ir kokie konkrečiai bus jų veiksmai. Pasak NATO generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo, NATO gynybos planavimas lems pajėgumų pokyčius ateinančiais metais ir užtikrins, kad mūsų atgrasymas ir gynyba išliktų stiprūs ir patikimi.
Gynybos ministrai taip pat aptarė būdus, kaip padidinti pramonės pajėgumus bei papildyti ginkluotės ir šaudmenų atsargas. Kartu diskutavo ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros saugumo klausimu.
„Mūsų aukščiausio lygio susitikime Vilniuje vadovai priims tolesnius sprendimus, kuriais bus užtikrinta, kad NATO galėtų veiksmingai koordinuoti karinio, civilinio ir privačiojo sektorių veiksmus, kad būtų užtikrinta mūsų ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsauga“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.