Meniu
Prenumerata

sekmadienis, balandžio 14 d.


KRAŠTO GYNYBA
Gynybos mokestis: beveik penktadalis lietuvių sutinka su didesniais mokesčiais Apklausa
BNS
Karolis Juršys

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų galimam naujam gynybos mokesčiui, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Sociologinis tyrimas atliktas pastaruoju metu Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp kurių svarstomi ir papildomi mokesčiai.

Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir įvesti visuotinį šaukimą, reikia didesnio finansavimo.

Apklausos duomenimis, 18,6 proc. respondentų sutiktų mokėti didesnius mokesčius, kad valstybė galėtų padidinti finansavimą krašto apsaugai. Tuo metu daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų to daryti nesutiktų ir apskritai nepritaria, kad būtų skiriama daugiau lėšų gynybai.

Šiek tiek mažiau – 31,5 proc. – Lietuvos gyventojų mokėti didesnių mokesčių nesutiktų, tačiau mano, kad tą galėtų daryti verslas.

Gynybos mokesčio klausimu nuomonės neturi 13,9 proc. apklaustųjų.

Labiau pritaria valdančiųjų rinkėjai, bet ne Liberalų sąjūdžio

Vertinant pagal atskiras socialines grupes, gynybos mokesčio idėjai nepritaria ir pasisako prieš lėšų krašto apsaugai didinimą vyresni nei 50-ies gyventojai, taip pat turintys vidurinį išsilavinimą, bedarbiai ir darbininkai, gaunantys pajamas iki 500 eurų, gyvenantieji kaime.

Tuo metu didesnius mokesčius patys labiausiai sutiktų mokėti turintieji aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes nei 700 eurų pajamas, didžiųjų miestų gyventojai.

Kad didesnius mokesčius galėtų mokėti verslas, daugiausiai mano vidurinį ir aukštąjį išsilavinimus turintys gyventojai, taip pat aptarnaujantys ir techniniai darbuotojai, gaunantys pajamas iki 400 eurų, taip pat 500-700 eurų, kitų miestų gyventojai.

Vertinant pagal politines pažiūras, patys didesnius mokesčius dažniau sutiktų mokėti balsuojantys už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) (50,4 proc.), Laisvės partiją (43,8 proc.).

Tačiau šią idėją palaiko tik 17,8 proc. respondentų, balsuojančių už Liberalų sąjūdį.

Apskritai krašto gynybos finansavimo didinimui labiau prieštarauja balsuojantys už Darbo partiją (44,7 proc.), taip pat Lietuvos regionų partiją, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partiją.

Patys mokėti mokesčio dažniau nesutiktų, tačiau perleistų tokią atsakomybę verslui balsuojantys už Lietuvos regionų partiją, Liberalų sąjūdį, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

„Politizavome saugumo politiką“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, karybos ekspertas Deividas Šlekys sakė, kad apklausos rezultatai nėra džiuginantys ir rodo, jog konsensuso visuomenėje gynybos mokesčio klausimu kol kas nėra.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar didelis procentas šalies gyventojų, manančių, kad gynybai apskritai nereikalingos papildomos lėšos, nėra susijęs su palankumu konkrečiai politinei partijai.

„Mes politizavome saugumo politiką, kuri būdavo konsensusinė. Nesvarbu, kokios partijos elektoratas ar politikas, nes dabar, jeigu aš esu, sakykime, nuoširdus socdemų rinkėjas, tai viską, ką siūlo konservatoriai, aš automatiškai atmetu, nes čia yra konservatorių pasiūlymas“, – BNS sakė D. Šlekys.

„Kur labiau gynybos politika ne tai, kad čia vardan bendro gėrio ir labo, o labiau, kad čia Landsbergio idėja, man nepatinka“, – teigė jis.

Karybos ekspertas kalbėjo nemanantis, kad 36 procentams gyventojų, nepritariančių, kad būtų skirta daugiau lėšų krašto apsaugai, yra „tas pats, kaip mes pasiruošę gintis.“

„Bet tai vis tiek yra blogai. Vadinasi, aš statau savo „myliu nemyliu“ aukščiau valstybės saugumo“, – kalbėjo D. Šlekys.

Pasak jo, apklausa taip pat rodo, kad visuomenė yra pasimetusi dėl gynybos finansavimo, bet dėl to kalti ir sprendimo nepaisant ilgų diskusijų nepriimantys politikai.

Jis taip pat teigė diskusijoje dėl gynybos mokesčio pasigendantis konkretumo. Anot eksperto, viešumoje per mažai akcentuojama, kad didesnis biudžetas būtų skiriamas būtent Vokietijos brigadai priimti, kariuomenės divizijai vystyti ir visuotinio šaukimo įvedimui.

D. Šlekio nuomone, politinės partijos turėtų atnaujinti susitarimą dėl gynybos – jame turėtų atsirasti visų partijų kompromisas dėl gynybos finansavimo.

Atsakomybės verslui perkėlimas nestebina

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, didelis procentas lietuvių, nesutinkančių su didesniu krašto apsaugos finansavimu, prieštarauja viešojoje erdvėje esančiam grėsmės naratyvui.

Pasak jo, nieko nuostabaus, kad dar kita visuomenės grupė nori atsakomybę dėl didesnio gynybos finansavimo permesti verslui.

Pramonininkų atstovo teigimu, iš dalies toks požiūris skaudina, nes verslas „iš esmės yra tie patys žmonės, ta pati visuomenė“.

„Jeigu visi įsivaizduoja verslininką, kuris yra labai turtingas, prabangus, tai noriu priminti, kad tas pats verslininkas prieš tai buvo tas pats paprastas žmogus, kuris rizikuodamas, imdamasis daugiau iniciatyvos, energijos, savo laiko eikvodamas šeimos sąskaita, laisvalaikio sąskaita, išvystė verslą, įdarbino žmones, ir jis tą gėrį tik perskirsto“, – BNS sakė V. Janulevičius.

Anot jo, tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje yra mažai versle dalyvaujančių žmonių.

Tuo metu D. Šlekys mano, kad trečdalis atsakomybę verslui norinčių perkelti apklaustųjų mokesčių idėjai iš esmės neprieštarauja.

„Šitie žmonės yra tie, kurie vis tiek nėra taip, kad kas čia yra per nesąmonė, nieko nedarome. Jie sako gerai, bet kažkur kažką reikėtų kitaip daryti“, – kalbėjo VU TSPMI docentas.

Karybos ekspertą nustebino tai, kad 42 proc. balsuojančių už Liberalų sąjūdį sutiktų, kad verslas būtų apmokestintas.

„Kai mąstai apie bet kokį liberalų judėjimą, mokesčiai, nukreipti prieš verslą, tai yra didžiausia erezija. O šitos partijos elektoratas sako, kad iš principo viskas gerai“, – sakė D. Šlekys.

Siūlo dalį gamybos perkelti į Lietuvą

Politikai jau kelis mėnesius diskutuoja dėl to, kokie mokesčiai turėtų augti siekiant didesnio gynybos finansavimo.

Finansų ministerija yra paskelbusi skaičiavimus, kaip galėtų augti finansavimas krašto apsaugai skolinantis, mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, didinant patį PVM, pelno ar gyventojų pajamų mokesčius.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

I. Šimonytė kovą žada antrą kartą susitikti su politikais, verslo ir darbuotojų atstovais aptarti siūlymams.

V. Janulevičius teigė pasisakantis už visuotinį gynybos mokestį – tai yra tokį, kurį mokėtų tiek verslas, tiek žmonės.

„Kai kurios verslo konfederacijos yra už tai, kad būtų horizontalūs mokesčiai. Ta prasme, kad vienas procentas pelno, vienas procentas PVM, vienas procentas GPM. Mes tokiam siūlymui neprieštaraujame, nes manome, kad tai yra visų reikalas“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Jis taip pat siūlė didinant gynybos finansavimą Lietuvos pareigūnams siekti, kad perkant užsienietišką ginkluotę į Lietuvą būtų perkeliama daugiau jos gamybos.

„Daug dalykų mes galime pasigaminti pas save vietoje, dėl to reikia labai įtraukti ir Europos gynybos pramonę, ir JAV gynybos pramonę dalinai, kad galima būtų gaminti vietoje, jog logistikos grandinės būtų trumpesnės. Neduok dieve atėjus dienai X, kad mes galėtume ne tik savarankiškai atstovėti, atsilaikyti, bet kad turėtume ir su kuo gintis“, – sakė V. Janulevičius.

Gynybai šių metų biudžete iš viso yra skirta 2 mlrd. 91,7 mln. eurų., įskaitant 134,8 mln. eurų. solidarumo įnašo lėšas.

Tikslūs apklausos rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Ar sutiktumėte, ar nesutiktumėte mokėti didesnius mokesčius, kad valstybė galėtų padidinti finansavimą krašto apsaugai?

Atsakymai:

1. Sutikčiau – 18,6 proc.

2. Nesutikčiau, bet didesnius mokesčius galėtų mokėti verslas – 31,5 proc.

3. Nesutikčiau, apskritai nepritariu krašto apsaugos finansavimo didinimui – 36 proc.

4. Neturiu nuomonės – 13,9 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko vasario 8–17 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Jos metu apklausti 1002 šalies gyventojai 35 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

2024 02 27 09:33
Spausdinti