Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 17 d.


INTERVIU
„Hanner“ vadovas A. Avulis: VPT įsikišimas gali palaidoti Nacionalinio stadiono projektą
ELTA
Marius Morkevičius/ELTA
Arvydas Avulis.

Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad naujas statybų konkursas, apie kurį svarsto Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), visą projektą palaidotų. Verslininkas aiškina, kad „akivaizdus nepajėgumas“ anksčiau įgyvendinant projektą jam yra didžiausia motyvacija parodyti, jog „Hanner“ gali jį užbaigti.

Interviu Eltai A. Avulis pripažino, kad projektas yra labai rizikingas, o galimybė užsidirbti šiuo atveju yra nebent iš komplekso valdymo. Tačiau, jis tikino ėmęsis galimybės užsiimti stadiono statyba dėl moralinių aspektų ir galimybės įgyvendinti „amžiaus projektą“.

Galiausiai verslininkas ragino politikus išlikti sąžiningais, teisingais, nespekuliuoti stadiono tema, o priimti reikalingą sprendimą Vilniaus miesto tarybos posėdyje vasario 28 d.

– Pradžiai, manau, tinkamiausias klausimas, kodėl jūs apskritai dalyvaujate šiame projekte. Kokia nauda jums iš to?

– Pagrindinis motyvas yra tai, kad yra galimybė padaryti projektą, kurio jau keli dešimtmečiai nei politikai, nei kitos kompanijos nebaigia padaryti. Manau, kad čia yra pagrindinis motyvas.

Antras motyvas – aš gyvenu Vilniuje daugiau nei 50 metų, esu jau, galima sakyti, vilnietis. Manau, kad vilniečiai irgi verti turėti stadioną. Nebūtinai tik Kaunas turi turėti. Negerai, manau, kad Kaunas turi stadioną, o Vilnius jo neturi. Čia daugiau moraliniai aspektai, bet pagrinde tai yra amžiaus projektas ir jį matau galimybę padaryti.

– Ar pats projektas gali būti pelningas? Meras Valdas Benkunskas teigė nežinąs ar jis tokiu gali būti, tačiau gal egzistuoja nedidelės pelno maržos. Jūs žinoma jau įsivertinote visą projektą, ar yra galimybė kažkokiam pelnui?

– Projektas yra labai rizikingas ir rizikų čia yra įvairių. Vienas dalykas yra politinė rizika ir ji netgi šiandien yra, nes sprendimas, ar daryti, ar nedaryti (komplekso statybas pakoregavus projektą – ELTA) – dar jo nėra. Jis bus priimtas vasario 28 d.

Dar yra Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri vieną kartą buvo sustabdžiusi šį projektą pusantrų metų, vyko ginčai teismuose, kuriuos ji pralaimėjo.

Apimtis projekto labai didelė, ir daugelis tų, kurie dalyvauja diskusijoje, ypač oponentai, jie tikrai nežino kiek ir ko bus pastatyta. Aš klausiau vieno jūsų kolegos, su kuriuo bendravau, kiek bus futbolo aikščių ten pastatyta, tai jis negalėjo įvardinti skaičiaus, bandė pasamprotauti, pagalvoti, bet labai aktyviai dalyvauja reikšdamas savo nuomonę, kaip čia brangu, negerai, nereikia kažko daryti ir t. t.

Reikia labai gerai įsigilinti į šį projektą ir jo apimtis yra tikrai gana didelė. Kažką praleisti ir neįsivertinti, rizika yra taip pat. Aišku esame ant labai labai plono ledo ir aš gana drąsiai siūlau visiems paimti ir padaryti tą projektą, jeigu tik yra dar bent vienas norintis.

Reikia įsivertinti tai, kad reikia nueiti į banką, iš banko gauti daugiau kaip 100 mln. eurų kreditą ir viską padaryti per suspaustą laiko tarpą. Jeigu tik atsiras bent vienas norintis, mes mielai jį praleisime į priekį.

– Užsiminėte apie VPT galimą įsikišimą. Jeigu tarnyba pareikštų neigiamą nuomonę, reikalautų dar vieno naujo konkurso ar kažko panašaus, ar tai palaidotų projektą?

– Manau, kad taip. Gal ne galutinai, gal jis įvyktų vėl po kokių 5 ar 10 metų, bet manau, kad čia jau ne kartą tas scenarijus yra pasikartojęs. Vis kažkas įvyksta, kad per 33 Lietuvos Nepriklausomybės metus mes nesugebėjome Vilniuje pastatyti stadiono, o realiai jis statomas jau keturi dešimtmečiai.

Tai akivaizdus nepajėgumas ir man tai didžiausia motyvacija parodyti, kad mes tą galime padaryti.

– Dar grįžtant šiek tiek prie paties derybų proceso, vienas iš esminių dalykų, kurie pakito, tai terminas dėl skolinimosi palūkanų, jis sumažėjo nuo 22 iki 2 metų. Ar tai buvo viena iš esminių sąlygų, kad „Hanner“ galėtų įsitraukti į šį projektą?

– Ne, čia idėja, manau, yra Vilniaus miesto savivaldybės ar gal ir pono Benkunsko, negaliu pasakyti kas yra jos autorius. Bet jie ieško būdų kaip sumažinti kaštus šiam projektui ir apčiuopė vieną labai realią gyslą, finansavimo kaštai per 25 metus buvo gana dideli ir dabar nukirtus mokėjimus ilgoje distancijoje, jie gali sutaupyti 35 mln. eurų.

– Šiek tiek šnekant apie techninius paties projekto dalykus. Yra toks folklorinis pasakymas „aš būčiau kitaip daręs“, tai jeigu žiūrint į patį projektą iš techninės pusės, kiek žinau yra suplanuota vos 500 naujų parkavimo vietų ir pan., ar tai atitinkamas skaičius atsižvelgiant į tai, kiek žmonių gali būti futbolo stadione ir pan.? Bendrąja prasme, ar techninė projekto dalis jus tenkina?

– Žinote, tikrai nenorėčiau komentuoti to, kas buvo praeityje. Tai, kas buvo, turėtų komentuoti tie, kas kūrė tą projektą. Mūsų daugiau misija šioje vietoje yra tokia – mūsų paprašė padėti, mes įžvelgėme, kad galime padaryti gerą darbą tame, tai mes tam pasirengę.

Jeigu politikai priims tokį sprendimą, mes tą ir padarysime. O lysti ir sakyti „tas negerai, anas negerai“, tai ne mūsų misija, šiuo atveju bent jau.

– Kalbant apie pačią koncesiją, artimiausius 20 metų. Kaip visas verslo modelis čia galėtų atrodyti ir iš ko šiame projekte galima uždirbti apskritai? Statybų, ko nors kito?

– Statybų yra labai labai plonas ledas, nes gali būti visokie netikėti dalykai, kurių gal nepavyko per tokį trumpą laiką išsiaiškinti ir įsigilinti. Galimybė užsidirbti yra būtent iš šio komplekso valdymo, suteikiama galimybė juo naudotis ir daryti komercinę veiklą 22 metus. Tai yra tam tikra galimybė.

– Paminėjote politinį aspektą, nemažai kas kritikuoja šį projektą, viešojoje erdvėje šiame kontekste dažnai kalbama ir apie vieno verslininko pavardę, t. y. Gedimino Žiemelio. Ar jis turi interesą „juodinti“ šį projektą?

– Nenorėčiau šio klausimo komentuoti, nes mes čia galime ateiti ir padėti išspręsti sudėtingą situaciją, į kurią pakliuvo tiek „BaltCap“ kompanija, tiek savivaldybė. Manau, kad yra ir politikų, ir verslininkų, kurie turi kažkokių interesų. Būtų geriausia jų pačių pasiteirauti ir paklausti, tada būtų tikslus ir teisingas atsakymas, o aš to nenorėčiau komentuoti.

– Iš esmės tuomet reikia sulaukti vasario pabaigos, tarybos sprendimo ir tuomet žiūrėsite, kaip bus toliau?

– Esminį dalyką turi priimti politikai. Kol kas yra daug spekuliacijų, daug kalbama apie kainos didėjimą, nors mes norime pabrėžti, kad sąvokas reikėtų naudoti teisingai. Įžvelgiama, kad mes ateiname ir dėl to kaina didėja, tai yra visiška nesąmonė.

Statybos darbų kainos pabrango 2021, 2022 m. Yra Valstybės duomenų agentūros statybos kainų indeksas ir kai politikai kartais spekuliuoja tokiais dalykais, tai norisi ir skaidrumo, ir sąžiningumo.

Būtina pažymėti ir pabrėžti, kad tai, kas vyksta, yra kainų indeksavimas. Tas, kas pabrango, tas turi būti atitinkamai ir įvertinta. O pabrangimas buvo didžiausias per 2021 ir 2022 metus. Jeigu yra indeksuojami visi valstybės ir savivaldybių statomi objektai, tada turėtų būti klausimas ir sąžiningas atsakymas, kodėl šis objektas neturėtų būti indeksuojamas.

Niekas nesako, kad nereikia statyti karinių miestelių, oro uosto ar t. t. Palinkėjimas būtų politikams išlikti sąžiningiems, teisingiems ir nespekuliuoti tokiais dalykais, o priimti sprendimą. Jeigu Vilniui reikia stadiono, mes pasirengę ateiti ir padėti jį pastatyti, jeigu nereikia, tada skirstomės ir viso gero.

2024 02 08 14:31
Spausdinti