Europa kenčia ir panikuoja, IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei sakė politikos apžvalgininkas Ivanas Krastevas. Paradoksalu, tačiau dėl savo pačios sukurto gėrio.
– Ilgą laiką diskutuodami apie Europos ateitį, tarp didžiausių iššūkių minėdavome demokratijos deficito bei ES integracijos procesus. Šiandien atrodo, kad šie procesai nebeatliepia visuomenės realijų, o svarbiausia problema tampa ne kas kitas, o demografiniai pokyčiai tiek Vakarų, tiek Rytų Europos valstybėse. Kokias to priežastis įžvelgtumėte?
– Jei žiūrėtume tik į pilkus skaičius, rodančius, kiek nuo 2015 m. į Europą pateko žmonių, nesuprastume, kodėl tai taip reikšminga. Juk Europa – pakankamai didelė erdvė, kurioje gyvena daugiau kaip 700 mln. žmonių. 2016 m. pabaigoje Europą pasiekė vos daugiau nei 5 mln. pabėgėlių. Tačiau mes visi matėme, kaip migracijos krizė paveikė ES egzistavimo pamatus.
Kaip tai paaiškinti? Palyginti. Europą ištikusi pabėgėlių krizė mūsų sąmonėje suvokiama lygiai taip pat, kaip amerikiečių ‒ 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykiai Niujorke. Žinoma, 3 tūkst. žuvusiųjų yra katastrofa. Tačiau esame matę ir gerokai didesnių tragedijų. Visgi tai iš tiesų paveikė mūsų pasaulio suvokimą. Tas pats nutiko ir europiečiams.