NATOĮsibėgėjus viešoms diskusijoms dėl kito NATO generalinio sekretoriaus, premjerė Ingrida Šimonytė buvo paminėta kaip galima kandidatė. Dėl to, regis, jau vyksta diskusijos Vilniuje, nors krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad tiesiogiai nedalyvauja jose.
„Tai užsienio politikos klausimai ir jie sprendžiami kitose institucijose. Mes dirbame gynybos klausimais, o generalinis sekretorius – tai šalių, ne ministerijos, ne institucijų siūlymas“, – antradienį žurnalistams teigė ministras Briuselyje, kur NATO būstinėje vyksta Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas bei Aljanso gynybos ministrų susitikimas.
IQ paprašius patikslinti, ar diskusija Vilniuje jau vyksta dėl I. Šimonytės kandidatūros pasiūlymo NATO partneriams, A. Anušauskas atsakė: „Tiesiog tie žmonės, kurie dalyvauja toje diskusijoje, galbūt žino daugiau, bet aš šiuo atveju pakomentuoti daugiau negaliu.“
Pastaruoju metu vėl suaktyvėjo kalbos dėl naujojo, o galbūt senojo naujojo NATO generalinio sekretoriaus. Savaitgalį autoritetingas Vokietijos leidinys „Welt am Sonntag“ pranešė, kad J. Stoltenbergo kadencija turėtų būti dar kartą pratęsta, nes Aljansas siekė išlaikyti stabilumą karo Ukrainoje metu. Sausio pabaigoje įtakingiausias Briuselyje Politico.eu taip pat teigė, kad J. Stoltenbergo, jau devynerius metus vadovaujančio NATO, kadencijos pratęsimas yra dažniausiai minimas variantas.
Tiesiog tie žmonės, kurie dalyvauja toje diskusijoje, galbūt žino daugiau, bet aš šiuo atveju pakomentuoti daugiau negaliu.
Tačiau sekmadienį, netrukus po to, kai J. Stoltenbergas grįžo iš aukšto lygio susitikimų Vašingtone, jo atstovė spaudai pranešė, kad jis pasitrauks iš pareigų vėliau šiais metais.
„Generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo įgaliojimai buvo pratęsti tris kartus, iš viso jis dirbo beveik devynerius metus, – sakė atstovė spaudai Oana Lungescu. – Generalinio sekretoriaus kadencija baigiasi šių metų spalio mėnesį, ir jis neketina siekti dar vieno kadencijos pratęsimo.“
Pats J. Stoltenbergas į klausimą užuominą, ar nepavargo ir toliau norėtų tęsti savo darbą, pirmadienį per spaudos konferenciją Briuselyje atsakė lakoniškai: „Man nepaprastai svarbu susitelkti ties savo, kaip generalinio sekretoriaus, užduotimi sunkiais ir sudėtingais Aljansui laikais, tai tiek aš galiu pasakyti.“
Be 63 metų buvusio Norvegijos premjero J. Stoltenbergo kadencijos pratęsimo, žiniasklaidoje svarstomi ir kiti variantai, tarp jų ir Lietuvos premjerės I. Šimonytės. Apie Lietuvos planus iškelti premjerės kandidatūrą pranešė autoritetingas leidinys „Financial Times“, remdamasis šaltiniais Vilniuje ir Briuselyje. Vis dėlto Politico.eu ją priskyrė trečiam tikėtinų kandidatų ratui kartu su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Anot leidinio, po J. Stoltenbergo varianto labiausiai tikėtinas antrajame kandidatų rate yra Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Formalios procedūros, kaip renkamas naujasis Aljanso vadovas, – dėl to turi susitarti visos šalys narės. Septynis dešimtmečius NATO vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, todėl daugelis stebėtojų mano, kad atėjo laikas vadovauti Rytų Europos atstovui ir moteriai. Vis dėlto giežta rytinių Aljanso valstybių pozicija Rusijos atžvilgiu baugina kai kuriuos kitus NATO narius.
Anksčiau tarp galimų J. Stoltenbergo įpėdinių minėta ir Dalia Grybauskaitė, bet pati kadenciją baigusi prezidentė pripažino: „Kai kurios šalys manys, kad mano tvirta pozicija Rusijos atžvilgiu yra kliūtis.“
„Visi žinote, kad praėjusiais metais sąjungininkai priėmė sprendimą pratęsti J. Stoltenbergo kadenciją vieniems metams. Dabar turėsime priimti sprendimą dėl to, kas jį pakeis, ir spėju, kad sąjungininkai, atvykę į aukščiausio lygio susitikimą (Vilniuje – IQ past.), taip pat turės ką pasakyti šiuo klausimu“, – į IQ klausimą, ar liepos 11 ir 12 d. vykstančiame NATO vadovų susitikime Vilniuje galima tikėtis naujo Aljanso vadovo, diplomatiškai teigė JAV atstovė prie NATO ambasadorė Julianne Smith.
Tarp kitų kandidatų į NATO generalinius sekretorius minimi šie vardai: Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren, buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas, buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, Kanados vicepremjerė Chrystia Freeland.
Anksčiau tarp galimų J. Stoltenbergo įpėdinių minėta ir Dalia Grybauskaitė, bet pati kadenciją baigusi prezidentė pripažino: „Kai kurios šalys manys, kad mano tvirta pozicija Rusijos atžvilgiu yra kliūtis.“
