BNS FotoKremliaus pažadais apie esą planuojamą pajėgų atitraukimą iš kai kurių Ukrainos regionų bus galima patikėti tik tada, jeigu jie virs realiais darbais, iki tol svarbu nemažinti spaudimo karo nusikaltimus vykdančiam režimui, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
Taip ji ketvirtadienį kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvoje viešinčia Danijos premjere Mette Frederiksen.
„Rusijos vykdomi karo nusikaltimai, kuriuos taip pat aptarėme, ir tas melas, kuris sklinda iš šios šalies aukščiausių pareigūnų, civilizuotam pasauliui, kuriam neabejotinai priklauso ir Lietuva, ir Danija, yra sunkiai suvokiami, – sakė I. Šimonytė. – Todėl labai sunku patikėti tais pažadais, kuriuos Kremlius dabar dalina apie savo pajėgų atitraukimą ir apie kokį nors nuoširdų norą derėtis.“
„Todėl kalbėjome šiandien ir manau, kad tokios pozicijos turbūt laikysis dauguma šalių, kad visa tai bus galima vertinti tik pagal darbus, o tikrai ne pagal žodžius“, – pabrėžė Lietuvos premjerė.
Jos teigimu, svarbu nepasiduoti nuoširdžiam norui matyti situacijos gerėjimą ir nenustoti žvelgti į situaciją realistiškai – ne mažinti spaudimą, o jį didinti.
Anksčiau šią savaitę Maskvos pareigūnai pareiškė, kad po „prasmingos“ pažangos taikos derybose Stambule „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, aplink Kyjivą ir Černihivą.
Ukrainos ir JAV pareigūnai skeptiškai vertina tokius Rusijos pareiškimus. Manoma, kad gali būti tiesiog vykdomas pajėgų pergrupavimas.
Ragina plėsti sankcijas
I. Šimonytė priminė, jog Europos vadovų taryba yra sutarusi imtis veiksmų „užtaisyti sankcijų skyles ir apėjimus“ bei pabrėžė, jog labai svarbu šia kryptimi dirbti ir toliau.
Pasak jos, sankcijos duoda rezultatų, ką įrodo Kremliaus propagandos pastangos skleisti Vakaruose naratyvą, jog eiliniai žmonės neturėtų kentėti dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimų.
„Akivaizdu, kad Kremliaus propaganda imasi įvairių veiksmų, jog įtikintų Vakarų valstybes atsisakyti sankcijų, galbūt jas laikinai pristabdyti ir jau jokiu būdu negriežtinti“, – teigė I. Šimonytė.
„Manau, kad privalome būti nuoseklūs ir kantrūs ir toliau spaudimą stiprinti“, – pridūrė ji.
Jai antrino ir M. Frederiksen, akcentuodama būtinybę įvesti „kaip įmanoma griežtesnes sankcijas“ Rusijai, tačiau nedetalizavo, kokios jos galėtų būti.
„Nesileisiu į platesnes diskusijas apie sankcijas, kol dėl jų nėra apsispręsta, – sakė politikė. – Mes tikimės daugiau sankcijų ir iš savo pusės esame pasiruošę daryti daugiau.“
Savo ruožtu Lietuvos ministrė pirmininkė teigė, kad ES galėtų iš tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT pašalinti daugiau Rusijos bankų, atsisakyti energijos išteklių importo.
„Tik nedidelė dalis bankinės sistemos šiuo metu yra atjungta nuo SWIFT'o. Tarp didelių bankų Rusijos iš esmės ten gal yra vienas. (...) Tokią sankciją yra galimybė plėsti ir toliau, o kitas toks, turbūt, labai akivaizdus klausimas diskusijos, nors jos ir nėra lengvos, tai, kas dabar maitina Rusijos karo mašiną – energetiniai ištekliai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES anksčiau įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.
Tačiau Bendrija kol kas atsisako rusiškos naftos ir dujų importo embargo, nes dalis narių yra itin priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių, taip pat dalis bankų nėra pašalinta iš SWIFT, nes per juos atsiskaitoma už minėtus išteklius.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
