FotobankasPremjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kritika dėl migratų krizės valdymo užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui ir vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei yra keista.
„Girdžiu labai keistus pastebėjimus ministrų atžvilgiu, ypač ministro Landsbergio. Todėl kad priekaištauti ministrui Landsbergiui dėl to, kas yra Lietuvos užsienio politika pastaruosius dvidešimt kelerius metus yra, mano supratimu, kažkoks nesusipratimas“, – žurnalistams trečiadienį teigė ministrė pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad Baltarusijos prezidento rinkimų nepripažino dar praėjusi Seimo kadencija, kurios daugumą sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Lėktuvą užgrobė ne ministras Landsbergis, o Baltarusijos režimas. Jame buvo 100 mūsų piliečių. Sekė Europos Sąjungos nustatytos sankcijos, dėl kurių buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje. Tai man, tiesa sakant, šita kritika yra nesuprantama“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė aiškino, kad kritika dėl vizito į Iraką „skamba labai keistai“.
„Man atrodo, kad tai yra vienas atvejų, kai jei ką nors darysi, gausi per kepurę, bet jei ir nieko nedarysi, gausi per kepurę. Ministras Landsbergis bent jau pabandė“, – sakė premjerė.
Ministrė pirmininkė akcentavo, kad informacija apie ketinimus didinti reisų, skrendančių iš Irako į Baltarusiją, skaičių buvo žinoma nuo birželio pradžios, o tai, kad dvišalės diskusijos su tokiomis valstybėmis kaip Irakas būna ypatingai sunkios, yra jau seniai žinoma.
Kalbėdama apie vidaus reikalų sistemą, ji sakė, kad „daug dalykų būtų galima padaryti greičiau ir efektyviau“, bet tam trukdo tiek vietiniai, tiek nacionaliniai politiniai procesai.
Diskusija su Dieveniškėmis – nėra konstruktyvi
Premjerė pripažino, kad klaidų suvaldant krizę buvo padaryta. Ji sakė, kad Vyriausybė bei Vidaus reikalų ministerija priima klaidas ir stengiasi jas taisyti.
Vis dėlto, I. Šimonytė akcentavo, kad ne su visomis bendruomenėmis sekasi rasti kompromisą.
„Daugeliu atvejų kompromisą rasti įmanoma, su savivaldybėmis diskusija vyksta konstruktyviai. Dieveniškių atveju, deja, diskusija neatrodo konstruktyvi, nes neatrodo, kad kažkas norėtų girdėti kokį nors Vyriausybės pasiūlymą, kaip tiktai „ne mano užpakaliniame kieme“, kaip sakoma anglų kalba“, – komentavo ministrė pirmininkė.
Ji kaltinimus dėl migrantų apgyvendinimo tik lenkų mažumos apgyvendintose teritorijose vadino absurdiška ir aiškino, jog visos pasienio savivaldybės susiduria su šia problema.
„Dalis savivaldybių sprendžia grynai praktines problemas, (...) bet yra tam tikrų atvejų, kai klausimas yra sprendžiamas ne tas. Yra tiesiog politinis pasipriešinimas“, – dėstė I. Šimonytė.
Jos teigimu, valdžios ir bendruomenių diskusijas apsunkina asmenys, kurie šiuo metu dar nėra įsteigę politinių jėgų, bet „yra pakeliui tą daryti“. Tokie žmonės, anot premjerės, dalyvauja „visur, kur Vyriausybė tariasi su vietos valdžia dėl sprendimų priėmimo“.
Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligono teritorijoje, ruošiantis apgyvendinti neteisėtus migrantus, keliasdešimt žmonių pirmadienį pavakare susirinko į protesto akciją teritorijos prieigose ir blokavo patekimą į poligoną. Žmonėms kelis kartus atsisakius vykdyti pareigūnų nurodymus, jie nuo kelio patraukti jėga.
Vėliau į šią teritoriją įsiveržę asmenys padegė padangas, sužalojo du pareigūnus ir vėl blokavo pateikimą į teritoriją. Įsiveržėliams sutramdyti panaudotos ašarinės dujos.
Protesto akcijos reguliariai rengiamos ir siekiant išreikšti nepritarimą neteisėtus migrantus apgyvendinti Dieveniškėse.
Į Lietuvą šiemet jau bandė patekti daugiau nei 2,8 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
