Paulius Peleckis/BNSPremjerė Ingrida Šimonytė sako, kad migrantų apgręžimo politika pasienyje su Baltarusija bus tęsiama, bet norint ją taikyti ir atšaukus nepaprastąją padėtį reikės nemažai darbo suderinant šalies ir tarptautinius teisės aktus.
Ji tvirtino, kad Lietuvoje tebegalioja nepaprastoji padėtis, leidžianti tęsti apgręžimo politiką.
„Aš nesakau, kad negalimos yra teisės aktų pataisos, nes jų veikiausiai turės būti. Bet kokios konkrečiai ir kokios jos galėtų būti, kad ir nesant nepaprastajai padėčiai, išskirtinėms aplinkybėms nebūtų klausimo dėl jų suderinamumo ar nesuderinamumo su tarptautine teise – čia dar reikia gerai padirbėti“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė premjerė.
Pasak jos, šiuo metu „situacija yra išskirtinė“, tai parodo ir kasdien apgręžiamų migrantų skaičiai, ir „apskritai bendras geopolitinis kontekstas šiame regione“.
„Ar bus kažkoks korektiškas būdas perkelti tai į teisyną tomis aplinkybėmis, kai nebereikės kažkokių išskirtinių sąlygų, negaliu atsakyti, kadangi nesu šios srities labai didelė ekspertė“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žada Seimui rudens sesiją pateikti įstatymų pataisas, kurios įtvirtintų neteisėtų migrantų apgręžimo politiką.
Anot ministrės, apgręžimas šiuo metu vykdomas jos, kaip operacijų vadovės, sprendimu, o įtvirtinti tai įstatymu būtų „teisiškai teisingiau“.
Anksčiau ministrė teigė, kad teisės akte būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai vidaus reikalų ministrė įsakymu leido pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 13 tūkstančių.
Kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.
Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.
Rangovai praėjusią savaitę baigė statyti maždaug 500 kilometrų ilgio fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija.
