BNS fotoNe septynių Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT yra baisiausia sankcija, o šalies centrinio banko turto įšaldymas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Pati baisiausia sankcija yra sprendimas dėl centrinio banko valdomų aktyvų įšaldymo. Tai yra atominė sankcija, o tikrai ne atjungimas nuo SWIFT'o, kuris labai apsunkina pavedimus, tačiau nėra tai, kad padaro juos neįmanomus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, dėl karo Ukrainoje įvedamos sankcijos Rusijos centriniam bankui „turi labai daug kitų pasekmių“.
„Todėl kad tai yra ir pasekmė kursui, ir kurso palaikymo galimybėm, ir finansavimo galimybėm, ir daugeliui kitų dalykų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį nuo pasaulinio SWIFT tinklo atjungė antrą pagal dydį Rusijos skolintoją VTB, taip pat „Otkrytyje“, „Novikombank“, „Promsviazbanb“, „Rossija“, „Sovkombank“ ir VEB („Vnešekonombank“).
Kiek anksčiau pritaikytos sankcijos ir Rusijos centriniam bankui.
Į sąrašą neįtraukti du pagrindiniai Rusijos bankai – „Sberbank“ ir „Gazprombank“, kuriems prieiga prie SWIFT palikta, kad ES šalys galėtų sumokėti už rusiškas dujas ir naftą.
Vis dėlto premjerė sako, kad „procesas dar neapsibaigė“. Be to, ES, JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių įvedamos sankcijos vienaip ar kitaip turės įtakos ir „Sberbank“ bei „Gazprombank“, nes su jais santykių turintys Vakarų verslai įvertins galimas rizikas.
I. Šimonytė sako, kad Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų.
„Galėtų. Čia yra tam tikrų techninių dalykų, dėl kurių tas pirkimas (iš „Gazprom“ – BNS) vyksta, bet Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ tiekiamų dujų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė I. Šimonytė, paklausta, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis ir kiek ilgai iš „Gazprom“ bus perkamos dujos.
„Mes tikrai galime apsirūpinti dujomis per „Klaipėdos naftą“ (SGD terminalą – BNS) – tai yra faktas. (...) Mums tikrai nėra kritinis klausimas, jeigu „Gazprom“ dujos bus užsuktos. Lietuva tikrai apsirūpins dujomis kitais keliais“, – teigė ji.
Premjerė sakė, kad Lietuva ruošiasi darbui autonominiu režimu apsirūpinant dujomis, nes tą patį daro Karaliaučius.
„Mes matome Karaliaučiaus pasirengimą dirbti autonominiu režimu. Kadangi matome, tai ruošiamės taip pat ir patys šitam“, – teigė ji, paklausta apie į Karaliaučių plaukiančius Rusijos SGD laivus.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, Lietuva pernai rusiškoms dujoms išleido apie 140 mln. eurų. Jo manymu, rusiškų dujų ir elektros galima atsisakyti visiškai, tam Lietuva yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą.
Rusijos dujas perkanti valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“ BNS anksčiau teigė, kad „Gazprom“ dujų kiekis pernai sudarė mažiau nei trečdalį jos dujų portfelio Lietuvoje, ir ši dalis mažėja, įmonei perkant daugiau SGD krovinių iš kitų šaltinių. Tuo metu sausį įmonė teigė „Gazprom“ dujų visiškai neįsigijusi.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
