Dainius Labutis/ELTAPasirodžius studijų, teigiamai įvertinusių Baltijos šalių galimybes sinchronizaciją įgyvendinti kitąmet, rezultatams, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva toliau derasi su Latvija ir Estija dėl paankstinto susijungimo su Vakarų Europos elektros tinklais.
Pasak jos, partneres dar bandoma įtikinti, jog sinchronizuotis anksčiau nei 2025 m. yra saugu.
„Dar esama diskusijų su kolegomis kitose Baltijos šalyse. Tos diskusijos kol kas tęsiasi.
Neprarandu vilties įtikinti, kad (sinchronizaciją – ELTA) galima padaryti maksimaliai anksti. Kol kas dar turime šiek tiek laiko tuos klausimus diskutuojame, deramės įvairiais lygiais ir bandome įtikinti savo kolegas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
Birželio viduryje Energetikos ministerija pranešė sulaukusi Gdansko instituto Lenkijoje atliktos elektros energetikos sistemos stabilumo studijos rezultatų.
Ministerijos teigimu, tyrimas parodė, jog Lietuvai, Latvijai ir Estijai saugu su kontinentinės Europos elektros tinklais susijungti jau kitąmet. Baltijos šalių elektros energijos perdavimo sistemų operatorės atliko dar dvi techninių galimybių studijas, kurios vertino sinchronizacijos įtaką tinklo adekvatumui bei elektros energijos rinkai.
„Mūsų vertinimu, ir tai yra visų Lietuvos institucijų vertinimas, (...) visos šitos studijos kalba pozityviai apie galimybę paankstinti sinchronizaciją“, – patikino I. Šimonytė.
Anot ministerijos, tyrimų pagrindu Baltijos šalys turės bendrai nuspręsti nuo rusiškos IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo) atsijungti ne 2025 m., o 2024 m. vasarį – tam jau šį rugpjūtį reikia paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties.
„Tam, kad mes galėtume tą padaryti kitais metais, natūralu, šiais metais turėtume išspręsti BRELL sutarties nepratęsimo klausimą“, – trečiadienį Seime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
I. Šimonytė tikino, kad nuspręsti nepratęsti sutarties šalys gali individualiai, tačiau geriausiu atveju jos turėtų tą atlikti kartu.
„Sutarties nepratęsimas yra kiekvienos iš sutarties šalių sprendimas, čia nėra taip, kad kažkaip esame supančioti toje sutartyje vieni kitų sprendimu. Kas yra optimalu, kad sprendimus Baltijos valstybės priimtų kartu“, – sakė ji.
Lietuva kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.
Baltijos šalys, kartu su Rusija ir Baltarusija, veikia bendroje elektros sistemoje, kuri centralizuotai valdoma iš Maskvos.
