BNSNeteisėta migracija per Baltarusiją artėjant karinėms pratyboms „Zapad“ kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, teigia premjerė.
„Akivaizdu, kad šiandien susiduriame su ypatingu iššūkiu, kurį sunku vertinti kitaip kaip hibridinę ataką. Prasidedančių plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kaimynystėje kontekste šiuos veiksmus turime vertinti ypač rimtai ir turime vertinti kaip grėsmę nacionaliniam saugumui“, – antradienį Seime sakė Ingrida Šimonytė.
Bendros karinės Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ planuojamos rugsėjį netoli Lietuvos sienos.
Vyriausybės vadovė tvirtino, kad neaišku, kas gali ateiti į Lietuvą su migrantų būriu.
Anot premjerės, šiemet į Lietuvą patekę per 1,7 tūkst. neteisėtų migrantų nėra tas skaičius žmonių, dėl kurio sudrebėtų valstybės pamatai, tačiau ji pabrėžė, kad problema yra susijusi su migracijos tendencija ir dinamika.
I. Šimonytė tvirtino, kad nežinia, koks gali būti neteisėtos migracijos mastas, juoba, kad jis yra organizuojamas Minsko režimo.
„Vien birželio mėnesį sieną kirto kelis kartus daugiau žmonių negu nuo metų pradžios, vien liepos mėnesį per pirmąsias savaites sieną nelegaliai kirto dvigubai daugiau žmonių nei per visą birželį“, – teigė ji.
Pasak Vyriausybės vadovės, Lietuvai žinomos kelios baltarusių kompanijos, kurios užsiima migrantų gabenimu. Tai legaliai veikiančios bendrovės, besiverčiančios turizmo verslu. I. Šimonytė tvirtino, kad vyksta diskusijos su Europos Sąjungos šalimis dėl sankcijų taikymo tokioms bendrovėms.
Premjerė Seimo nariams pristatė Vyriausybės veiksmus sprendžiant susidariusią situaciją.
Pasak I. Šimonytės, pirmiausia sustiprinta valstybės sienos apsauga, 550 kilometrų palei sieną iš pradžių bus įrengtas vielos užtvaras „Concertina“, o vėliau pastatyta ir tvora, kreiptasi ir sulaukta pagalbos iš Europos Sąjungos institucijų bei atskirų šalių, su migrantų kilmės šalių atstovais kalbama apie galimybę grąžinti žmones ir pan.
„Lietuvos tikslas yra neatidaryti čia koridoriaus įsivaizduojant, kad į Lietuvą galima nesunkiai atvykti, negauti čia leidimo ir pasišalinti į kitas Vakarų Europos valstybes“, – sakė premjerė.
Ji atmetė Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytauto Bako priekaištus, kad trumpindama prieglobsčio procedūras ir kitaip ribodama migrantų teises, Lietuva pagarsės pasaulyje dėl nežmoniško elgesio su pažeidžiamais žmonėmis.
„Galime svarstyti, ar suteikti pagalbą, ar nesuteikti, bet negalime paversti žmonių, kurie atvyko, kaliniais“, – sakė V. Bakas.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad pažeidžiamiems asmenims stengiamasi sudaryti tinkamas sąlygas. Kita vertus, ji teigė, kad migrantų antplūdis gali būti toks, kad nepavyks visiems užtikrinti jų teisių. Anot premjerės, dėl to teikiamose pataisose siūloma nustatyti bazinius dalykus, kuriuos privalu garantuoti.
„Lietuva nėra ta šalis, kuri nesupranta bėgančių nuo persekiojimo žmonių kančių, Lietuvoje prieglobstį rado ne vienas ir ne vienas šimtas žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų ir tiesiog paprastų žmonių, į kuriuos nagus ištiesė su kitaminčiais jėga bandantys susidoroti režimai“, – tvirtino I. Šimonytė.
Anot jos, Irako ir kitų šalių piliečiai legaliai atvyksta į Baltarusiją, o pastaroji negrasina su jais susidoroti.
Vyriausybės vadovė taip pat teigė, kad neteisėtus migrantus šiuo metu apgyvendinusioms savivaldybėms patirtos išlaidos bus kompensuotos.
„Tą tikrai darysime, taip buvo per visą COVID-19 situaciją, kai pareigūnams, kurie budėjo, ar medikams, kurie papildomai dirbo, buvo mokami priedai už papildomą darbą, nes tai yra ekstremalios situacijos išlaidos (...), reikės įvertinti tuos kaštus ir jiems bus skirtos lėšos“, – sakė ji.
I. Šimonytė sakė, kad jei šalyje nebūtų kitos ekstremalios situacijos – COVID-19 pandemijos, savivaldybių pagalbos apgyvendinant migrantus greičiausiai nebūtų prireikę.
„Bet dabar, kai reikia žmones izoliuoti dėl visos visuomenės saugumo, akivaizdu, kad logistinių pajėgumų reikia daugiau negu jų reikėtų kitomis aplinkybėmis“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyta 1716 neteisėtų migrantų, tai yra daugiau nei 20 kartų daugiau nei pernai. Lietuvos pareigūnai teigia, kad tai – organizuota Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą.
Dėl to Vyriausybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Minskas tvirtina migrantų Baltarusijos teritorijoje nebestabdantis dėl ES sankcijų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
