Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 13 d.


SAUGUMAS
I. Šimonytė paaiškina, kodėl Lenkija nesiųstų karių ginti Lietuvos – tai riboja įstatymai
BNS
Lietuvos kariuomenė

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

„Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ penktadienį teigė premjerė.

„Tokios pareigos įstatymai nenumato“, – pridūrė ji, paklausta, ar Lenkijoje galioja teisės aktai, kurie net ir jos kaimynės bei NATO sąjungininkės užpuolimo atveju ribotų galimybes dislokuoti savo karius Lietuvoje.

Praėjusią savaitę Vilniaus saugumo forume dalyvavęs buvęs JAV sausumo pajėgų vadas Benas Hodgesas atkreipė dėmesį, kad nepaisant kolektyvinę gynybą numatančio penktojo NATO straipsnio, Aljanso valstybės galimo Rusijos užpuolimo atveju turėtų būti pasiruošusios gintis pačios, kadangi iki NATO pajėgų atvykimo į vietą gali praeiti dvi savaitės.

Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu

„Jei Rusija užpuls NATO šalį, gali užtrukti iki dviejų savaičių, kol pastiprinimas atvyks į Lietuvą, taigi jūs turite galvoti apie visuotinę gynybą, ar lietuviai yra pasiruošę blogiausiam scenarijui, dvi savaitės iki atvykstant pastiprinimui. Aš sakyčiau, jūs turime būti pasiruošę mažiausiai dviem savaitėms iki atvyks pastiprinimas“, – sakė B. Hodgesas, šiuo metu dirbantis NATO vyriausiuoju konsultantu logistikos klausimais.

2024 03 02 11:22
Spausdinti